Labai žmogiška, kai kas nors pyksta, nes suveikia tam tikri dalykai. Yra žmonių, kurie tam tikru metu lengvai supyksta, tačiau problema tampa tada, kai ši būsena pasireiškia nekontroliuojamai. Gali būti, kad žmonės, kurie tai patiria, turi emocinių problemų. Gerai išlieti emocijas, įskaitant pykčio pavidalą. Tačiau dirglumas gali būti priskirtas psichinės sveikatos problemai, jei jis išlieka, net jei priežastis yra paprasta. Taigi, dėl ko žmogus tampa irzlus? [[Susijęs straipsnis]]
Priežastis, kodėl kažkas lengvai supyksta
Žinoma, pykčio šaltinis gali būti skirtingas. Kai kurie dalykai, dėl kurių žmogus dažnai supyksta, yra šie:
- Asmeninės problemos
- Problemos, kurias sukelia kitų žmonių elgesys
- Nemalonus atsitikimas
- Prisiminimai apie traumuojantį įvykį
- Nestabilios hormonų problemos
- Miego trūkumas ir nuovargis.
Net kai kuriais atvejais traumuojantys įvykiai gali pakeisti žmogaus charakterį. Galima sakyti, kad žmogaus patiriamas dirglumas yra psichinė problema, jei simptomai yra tokie:
- Lengvai pyksta, kad kištųsi į santykius ir socialinį gyvenimą
- Jausmas, kai norisi išlaikyti pyktį, toks didelis
- Nuolat galvoju neigiamai
- Jaučiasi nekantrus ir irzlus
- Dažnai ginčijasi su kitais žmonėmis
- Smurtas, kai pyksta
- Grasinant kitiems
- Sunku suvaldyti pyktį
- Noras daryti pavojingus dalykus, kai pyksta
- Venkite tam tikrų situacijų, nes jaučiate nerimą
Iš tiesų, nėra konkrečios psichikos sutrikimų kategorijos dirglumo forma. Tačiau yra tam tikrų psichikos sutrikimų, pvz
ribinis asmenybės sutrikimas ir
protarpinis sprogstamasis sutrikimas vienas iš simptomų, įskaitant dirglumą.
Kada dirglumas pavojingas?
Jei irzlumo įprotis ir toliau bus leidžiamas, neįmanoma, kad vieną dieną jis išaugs iki kraštutinės ribos. Dažniausias elgesys yra smurtas. Pavyzdžiui, žmogus, kuris lengvai supyksta ir muša kitus žmones, nors to neketina daryti. Štai kodėl dėl dirglumo reikia nedelsiant kreiptis į specialistą. Ši būklė gali būti tam tikrų psichikos sutrikimų simptomas. Žmogui reikia profesionalios pagalbos, jei jo dirglumas tapo destruktyvus. Pradedant nuo smurto šeimoje, daiktų naikinimo ir baigiant pavojaus sau kėlimu, pavyzdžiui, greitu vairavimu, kai esi piktas. Neįmanoma smurtauti, kuris gali sužaloti kitus žmones. Šiame etape dirglumas yra rimta situacija. Medicininė pagalba gali svyruoti nuo konsultacijų iki pykčio valdymo pamokų. Sveikas emocijų valdymas suteiks tiltą, padėsiantį atpažinti savo nusivylimus ir kaip su jais kovoti. Negana to, medicininė pagalba padės nustatyti pykčio sukėlėjus ir kaip panaudoti kūno kalbą išreiškiant emocijas. Jei dirglumas nustatomas kaip psichikos sutrikimo simptomas, konsultantas padės jį suvaldyti.
Kaip įveikti dirglumo įprotį
Galite ne tik kreiptis pagalbos į specialistus, bet ir patys susidoroti su dirglumu. Kai kurie veiksmai, kuriuos galite atlikti, yra šie:
1. Išmokite atsipalaidavimo technikų
Iš esmės atsipalaidavimo technikos moko žmogų giliai kvėpuoti mąstant apie sielą taikosinčius dalykus. Išbandykite techniką įkvėpdami iš plaučių ir lėtai iškvėpdami. Giliai kvėpuodami nuraminsite įtemptus nervus. Taip pat galite kartoti žodžius, kad geriau valdytumėte savo emocijas. Taip pat gali padėti prisiminimai ar įsivaizdavimas apie smagią veiklą, kuri padeda atsipalaiduoti. Pratimai, tokie kaip joga, taip pat gali padaryti jus ramesnius.
2. Pakeiskite savo mąstymą
Mąstymo pakeitimas neabejotinai turės įtakos jūsų pykčio išreiškimui. Kai žmogus jaučiasi piktas, jis linkęs mąstyti dramatiškai. Lėtai keiskite šį mąstymą ir sutelkite dėmesį į racionalesnius dalykus. Mintyse venkite tokių žodžių kaip „visada“ arba „niekada“. Šios mintys gali dar labiau sustiprinti jūsų pyktį.
3. Išspręskite problemą
Kartais žmogus gali lengvai supykti dėl problemų, su kuriomis tuo metu susiduria. Atminkite, kad pyktis nėra problemos sprendimas. Sutelkite dėmesį į sprendimą ir kaip jį išspręsti. Jei kažkas vyksta ne taip, kaip tikėjotės, nenusivilkite. Ieškokite sprendimų ar kitų alternatyvų, kaip juos įveikti.
4. Bendravimas
Įprotis lengvai pyktis taip pat dažnai verčia daryti skubotas išvadas be išankstinio patvirtinimo. Jo tikslumas taip pat abejotinas. Tai reiškia, kad kai jautiesi piktas, pasistenk pagalvoti prieš supykdamas. Klausykite kitų, kurie pateikia informaciją apie jūsų patiriamus veiksnius. Bendraudami galite išspręsti reikalus, kol jūsų pyktis nepadidės.
5. Kovai su pykčiu naudokite humorą
Kartais pykčio atsiradimas gali tapti nekontroliuojamu. Norėdami tai įveikti, stenkitės panaudoti humorą, kad galėtumėte kovoti su jūsų viduje degančiu pykčiu. Bandant suvaldyti sveikas emocijas, pamažu galima atsisakyti irzlumo įpročio. Atminkite, kad pyktis gyvenime neatneš naudos. Kuo labiau valdomos sveikos emocijos, tuo geresnė gyvenimo kokybė. Jei jūsų dirglumas nevaldomas, verta pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru. Taigi jis skirs tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į priežastį. Tiesą sakant, nėra neįmanoma, kad psichikos sveikatos specialistas paskirs vaistus jūsų dirglumui gydyti.