7 vaikų karščiavimą sukeliančios ligos, kada nerimauti?

Kai vaiko kūno temperatūra pakyla virš 37,5 laipsnių Celsijaus, tai dažniausiai būna atskiras pavojaus signalas tėvams. Panikuoti yra normalu, tačiau norint sumažinti paniką, svarbu žinoti, kokios ligos dažniausiai sukelia karščiavimą vaikams. Karščiavimas atsiranda, kai smegenų sritis, vadinama pagumburiu – žmogaus kūno temperatūros reguliatoriumi – pakeičia normalią kūno temperatūrą į aukštesnę. Kai taip nutinka, natūralu, kad sergantysis jaučia šaltį ir nori miegoti su stora antklode. Kaip ir suaugusieji, karščiavimas yra organizmo mechanizmas, kai jis kovoja su virusu ar bakterijomis. Tai yra, vaikų karščiavimo priežastis dažniausiai yra tada, kai jų kūnas yra užkrėstas virusais ar bakterijomis. [[Susijęs straipsnis]]

Ligos, sukeliančios vaikų karščiavimą

Kai kūno temperatūra pakyla, mažiau tikėtina, kad bakterijos ar virusai organizme gali išgyventi. Tai natūrali organizmo gynybos forma. Kai kurios ligos, kurios dažnai sukelia vaikų karščiavimą, yra šios:
  • ARI
  • Gripas
  • Ausies infekcija
  • Roseola
  • Tonzilitas
  • Šlapimo takų infekcija
  • Infekcija traumos metu

Kas yra tinkama pirmoji pagalba?

Kai vaikas karščiuoja, svarbu pasižiūrėti, ar jis nusilpęs, ar ne. Jei nesate nusilpęs ir vis tiek norite būti pamaitintas ar gertas, tuomet per daug jaudintis nereikia. Be to, čia yra tinkama pirmoji pagalba:
  • Visada stebėkite vaiko aktyvumą ir komfortą
  • Suspauskite vaiką šiltu vandeniu. Gudrybė – šiltame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu nuvalyti visą vaiko kūną. Nepamirškite nespausti tik kaktos, kad karščiavimas iškart nukristų.
  • Kūdikiams, kurie vis dar maitina krūtimi, žindykite toliau
  • Įsitikinkite, kad jūsų vaikas gauna pakankamai skysčių, nes karščiavimas padidina dehidratacijos riziką
  • Stebėkite galimą dehidrataciją, pvz., nukarusias akis, suskilinėjusias lūpas, blyškią odą ar retą šlapinimąsi.
  • Venkite priverstinai žadinti karščiuojantį vaiką
  • Jei reikia, duokite vaistų, kuriuos galima laisvai įsigyti pagal dozę
  • Venkite vaikų vestis į sausakimšas vietas, nes tai gali padidinti infekcijos riziką
  • kontaktas oda prie odos su tėvais sumažinti kūno temperatūrą
  • Duokite laisvus ir ne per karštus drabužius
  • Nedėvėkite kojinių ar storų antklodžių
  • Maudydami vaikus, darykite tai šiltu vandeniu

Kada reiktų eiti pas gydytoją?

Natūralu, kad tėvai dvejoja, kada kreiptis į gydytoją, o kada ne. Idealiu atveju palaukti, kol karščiavimas tęsis 3 dienas, nuolat stebėdamas vaiko veiklos pažangą ir jausdamasis patogiai. Visada stebėkite vaiko temperatūrą termometru, o ne tik rankomis. Atkreipkite dėmesį į temperatūros svyravimus, kuriuos patiria jūsų vaikas, įskaitant tuos atvejus, kai davėte sau karščiavimą mažinančių vaistų. Taigi, kada turėtumėte kreiptis į gydytoją? Štai keletas rodiklių:
  • Vaikas yra nervingas arba labai mieguistas
  • Karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 24 valandas (kūdikiams iki 2 metų)
  • Karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas (vyresniems nei 2 metų kūdikiams)
  • Neseka akių kontakto su aplinkiniais
  • Karščiavimas nemažėja, net jei jums buvo paskirti karščiavimą mažinantys vaistai
  • Vaikas turi dehidratacijos požymių
  • Vaikai turi silpnesnę imuninę sistemą
  • Kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus
  • Kūdikį priepuolis ištinka pirmą kartą arba priepuolis trunka ilgiau nei 15 minučių
  • Vaikas nuolat vemia ar viduriuoja
  • Vaikas atsisako valgyti ar gerti
Tačiau jei vaikas, nors ir aukštesnė kūno temperatūra, vis dar aktyviai žaidžia ir užsiima veikla kaip įprastai, tuomet nėra ko jaudintis. Tačiau ir toliau atidžiai stebėkite vaiko būklę. Geriausias būdas išvengti vaikų karščiavimo priežasties – numatyti viruso plitimą. Trys veido dalys, į kurias dažniausiai patenka virusai ir bakterijos, yra nosis, burna ir akys. Todėl visada įpraskite savo šeimai nusiplauti rankas po kiekvienos veiklos. Atnešk ir jį rankų dezinfekcinės priemonės keliaujant. Taip pat venkite dalytis geriamaisiais ar valgymo indais su vaikais. Be to, kosint ar peršalus svarbu visada užsidengti burną. Tai naudinga norint išvengti mikrobų plitimo iš vieno žmogaus į kitą.