Ne paslaptis, kad baltymai atlieka svarbų vaidmenį organizmo sveikatai, ypač palaikant audinių ir organų funkciją bei struktūrą, kad jie veiktų optimaliai. Todėl sutrikus baltymų apykaitai organizme, pajusite įvairias ligas ir joms būdingus simptomus. Pats baltymas yra didelė molekulė, sudėtinga ir susideda iš tūkstančių mažesnių vienetų, kuriuos žinome kaip aminorūgštis. Ne mažiau kaip 20 skirtingų tipų aminorūgščių sudaro ilgą baltymų grandinę, kurios pagal savo struktūras atlieka specifines funkcijas organizmui.
Kaip vyksta baltymų apykaitos procesas organizme?
Kaip ir kitas organizme vykstantis metabolizmas (pvz., riebalų rūgštys ir gliukozė), baltymų apykaita organizme taip pat vyksta dviem etapais, būtent anabolizmo ir katabolizmo. Anabolizmas yra baltymų susidarymas iš aminorūgščių. Kita vertus, katabolizmas yra baltymų skilimas į aminorūgštis. Šie du procesai yra susipynę vienas su kitu baltymų metabolizme, kad organizmas galėtų gaminti energiją ir atstatyti pažeistas ląsteles. Kai yra dalykų, kurie trikdo vieną ar abu šiuos procesus, tuomet pajusite tam tikras baltymų apykaitos sutrikimų sąlygas. Baltymų apykaitos procesas prasideda tada, kai maistas, kurį valgote, patenka į skrandį. Čia pepsinas virškina baltymus, nutraukdamas aromatinių (fenilalanino, tirozino, triptofano), hidrofobinių (leucino, izoleucino, metionino) ir dikarboksilo (glutamato ir aspartato) aminorūgščių NH2 pusėje esančius peptidinius ryšius. Šios peptidinės jungties skilimas gali įvykti tik skrandyje, kuriame yra rūgštinė aplinka, nes šiam procesui reikalingas idealus pH 2. Kai maistas patenka į žarnyną, fermentai, galintys skaidyti baltymų ryšius, nebegali veikti, nes žarnyno pH yra gana aukštas. Baltymų apykaita vyksta skrandyje ir plonojoje žarnoje, o baltymų apykaita tęsiasi plonojoje žarnoje, kai kasa išskiria tripsiną, chemotripsiną ir karboksipeptidus. Šios skrandžio ir kasos proteazės toliau skaido baltymų grupes į mažos ir vidutinės grandinės peptidus. Plonosios žarnos ribose esančios peptidazės toliau hidrolizuoja šiuos mažos ir vidutinės grandinės peptidus į laisvas aminorūgštis ir tripeptidus. Galutiniai baltymų apykaitos produktai yra paruošti įsisavinti ir panaudoti ląstelėms, kad organizmas pajustų naudą sveikatai. Maždaug 75–80% aminorūgščių, kurios yra galutiniai baltymų apykaitos produktai, bus pakartotinai panaudotos naujų baltymų sintezei. Kai kurios amino rūgštys, kurias absorbuoja organizmas, Krebso ciklo metu taip pat virsta energija (ATP), anglies dioksido dujomis ir vandeniu. Tuo tarpu likusios aminorūgštys nebus kaupiamos organizme. Katabolizmo procese jis vėl greitai suskaidomas į anglies skeletą amfiboliniams junginiams ir karbamidui, kuris vėliau išsiskiria iš organizmo su šlapimu. [[Susijęs straipsnis]]Ligos, susijusios su baltymų apykaita
Dėl baltymų apykaitos sutrikimų gali sustingti raumenys. Kai baltymų apykaita neveikia tinkamai, gali atsirasti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip:Fenilketonurija (PKU)
Tai reta genetinė būklė, dėl kurios sergančiųjų organizme kaupiasi aminorūgštis, vadinama fenilalaninu. Fenilketonurija naujagimiams nesukelia jokių simptomų, tačiau gali pasireikšti su amžiumi. Vienas iš būdingų simptomų yra šlapimas, kvėpavimas, kol kūdikio kūno kvapas tampa nemalonus (supūtęs). Žmonės, turintys PKU, turėtų vengti vartoti daugumą maisto produktų, kuriuose yra baltymų ir dirbtinio saldiklio aspartamo.Klevų sirupo liga
Kaip rodo pavadinimas, klevų sirupo ligai būdingas simptomas – šlapimas, kvepiantis klevų sirupu. Ši liga taip pat yra genetinė dėl genų, skatinančių baltymų gamybą, mutacijų. Kiti šio baltymų apykaitos sutrikimo simptomai – vaikai, tingintys žindyti, dažnai vemiantys, neaktyvūs, nenormalūs judesiai. Jei negydoma, ši būklė gali sukelti dažnus traukulius, komą ir net mirtį.Friedricho ataksija
Šis baltymų apykaitos sutrikimas atsiranda dėl geno, gaminančio baltymą, vadinamą frataksinu, mutacijų. Dėl to su amžiumi nervų sistema pajus laipsnišką degradaciją, pavyzdžiui, praranda gebėjimą kalbėti, girdėti, matyti, kol raumenys sustings ir nebegali būti judinami.