11 dažno žiovulio priežasčių, ne tik miego stoka

Dažno žiovulio, dažno žiovulio ir galvos svaigimo, dažno žiovulio ir dusulio priežastys gali būti sunkios ligos simptomai. Nors kai kurios lėtinės ligos dažnai laikomos bendru nuovargio požymiu, jos simptomai ir požymiai yra tokie patys. Štai visa apžvalga. Žiovulys yra organizmo reakcija į nuovargį, mieguistumą ir stresą. Tiesą sakant, dažnas žiovulys gali signalizuoti apie sveikatos problemą. Deja, kai kurie žmonės vis dar mėgsta nuvertinti dažno žiovulio priežastį. Tiesą sakant, dažnas žiovulys nėra sveikatos būklė, kurią reikėtų nuvertinti. Kad nebebūtume nuvertinti, išsiaiškinkime keletą priežasčių, kodėl dažnai žiovaujate taip, kaip nurodyta toliau.

Dažno žiovulio priežastys, kurias svarbu žinoti

Tiesą sakant, žiovulys yra nevalingas veiksmas, kurį kūnas atlieka, kai jaučiasi pavargęs. Žiovavimo metu burna atsidarys ir giliai įkvėpkite, kad plaučiai prisipildytų oro. Jei žiovaujate daugiau nei kartą per 1 minutę, tai yra ženklas, kad žiovojote daug. Jei taip atsitiks, turėtumėte pradėti būti budrūs, nes tai gali sukelti sveikatos būklės. Kokios yra dažno žiovulio priežastys?

1. Miego problemos

Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl galite dažnai žiovauti, yra nuovargis ir miego sutrikimai. Jei nepakankamai miegate, dažnai žiovuosite. Kai kurie iš toliau išvardytų simptomų gali būti požymis, kad turite miego problemų:
  • Sunku susikaupti
  • Lėti refleksai ir reakcijos
  • Lengviau supykti
  • Ne entuziastingas ar motyvuotas
  • Raumenų skausmas
Jei turite miego problemų, kreipkitės į gydytoją, kad rastumėte sprendimus ir išsimiegotumėte kokybiškai.

2. Nerimo sutrikimai

Nemanykite, kad dažną žiovavimą sukelia tik nuovargis ir miego trūkumas. Nerimo sutrikimai taip pat gali būti dažno žiovulio priežastimi. Kadangi šis psichikos sveikatos sutrikimas gali turėti įtakos širdžiai, kvėpavimo sistemai ir energijai. Jei žmogus jaučia nerimą, jis gali dažniau žiovauti. Kuo didesnis nerimas, tuo dažnesnis žiovulys.

3. Gydymas

Kai kurie vaistai gali sukelti nuovargį ir mieguistumą. Abu šie šalutiniai poveikiai gali būti dažno žiovulio priežastis. Kai kurie iš toliau nurodytų gydymo būdų gali būti dažno žiovulio, kurį jaučiate, priežastis:
  • Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
  • Antihistamininiai vaistai
  • Kai kurie skausmą malšinantys vaistai (skausmo žudikas)
Jei planuojate nutraukti kai kurių aukščiau išvardytų vaistų vartojimą, kad išvengtumėte dažno žiovulio, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Nes neturėtumėte nutraukti gydymo be gydytojo priežiūros.

4. Depresija

Be nerimo sutrikimų, depresija yra dar viena psichinės sveikatos problema, kuri yra dažno žiovulio priežastis. Teigiama, kad dėl depresijos žmogus dažnai žiovauja dėl antidepresantų arba nuovargio, kurį sukelia pati depresija. Jei sergate depresija ir dažnai žiovaujate, pasitarkite su gydytoju ir ieškokite alternatyvų antidepresantams, kurie nesukelia šalutinio dažno žiovulio poveikio. Be to, gydytojas išsiaiškins ir kitas dažno žiovulio priežastis.

5. Širdies problemos

Kita dažno žiovulio priežastis taip pat gali būti susijusi su klajokliu nervu, kuris eina nuo apatinės smegenų dalies iki širdies ir skrandžio. Kai kuriais atvejais dažno žiovulio priežastis gali būti kraujavimas aplink širdį ar net širdies priepuolis. Todėl atpažinkite širdies problemų simptomus, kurie gali būti dažno žiovulio priežastis, kaip nurodyta toliau:
  • Skausmas krūtinėje
  • Sunku kvėpuoti
  • Skausmas viršutinėje kūno dalyje
  • pykina
  • Apsvaigęs
Jei taip atsitiko, negaiškite laiko ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad jis pasikonsultuotų ir rastų sprendimą.

6. Epilepsija

Epilepsija sergantys žmonės taip pat gali dažnai žiovauti. Paprastai dažnas žiovulys atsiranda prieš priepuolį arba jo metu. Epilepsija sergantys žmonės taip pat gali dažnai žiovauti dėl pačios epilepsijos sukelto nuovargio.

7. Širdies nepakankamumas

Esant aukščiausioms kepenų nepakankamumo stadijoms, sergantieji dažnai gali žiovauti. Kai kurie mokslininkai mano, kad taip yra dėl nuovargio, kurį sukelia kepenų nepakankamumas. Toliau pateikiami inkstų nepakankamumo simptomai, kuriuos reikia žinoti:
  • Apetito praradimas
  • Viduriavimas
  • Sumišimas
  • Labai mieguistas per dieną
  • Edema (tinimas) rankose, pėdose
  • Skysčių perteklius skrandyje
Kepenų nepakankamumas yra labai rimta sveikatos būklė. Todėl nereikėtų praleisti nuolatinės konsultacijos su gydytoju.

8. Insultas

Pacientai, patyrę insultą ir insultą patyrę žmonės, gali dažnai žiovauti. Gydytojai mano, kad žiovulys gali sureguliuoti ir sumažinti kūno temperatūrą po smegenų traumos. Kai kurie tyrimai taip pat teigia, kad žiovulys apima smegenų kamieno dalį (smegenų pagrindą, kuris yra sujungtas su nugaros smegenimis). Dažnas žiovulys gali pasireikšti prieš arba po insulto.

9. Išsėtinė sklerozė

Išsėtinė sklerozė yra liga, kuri gali sukelti dažną žiovavimą. Kadangi ši liga gali sukelti nuovargį, todėl sergantysis gali pernelyg žiovauti.

10. Kenčia nuo astma

Vienas iš astmos simptomų yra dažnas žiovulys ir dusulys giliai įkvėpti. Įprotis dažnai iškvėpti, žiovauti ar giliai įkvėpti ne visada atsiranda dėl nuovargio, bet ir dėl astmos simptomų. Taip atsitinka, kai žiovulys siekia, kad į organizmą patektų daugiau deguonies ir pašalintų daugiau anglies dioksido. Tai nesąmoningos astma sergančių žmonių pastangos pagerinti pusiausvyrą, kurią sukelia susiaurėję kvėpavimo takai. Todėl, jei dažnai žiovaujate ir jaučiate dusulį, atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus, nes galite sirgti astma.

11. Reakcija atvėsti smegenis

Tyrime teigiama, kad žiovulys iš esmės yra atsakas smegenims atvėsinti. Kai žiovaujate, ištiesiate žandikaulį, o tai padidina kaklo, veido ir galvos kraujotaką. Kai giliai kvėpuojate žiovaujant, šis judesys padeda išleisti šilumą smegenyse.

Dažno žiovulio priežasties diagnostika

Norėdami diagnozuoti dažno žiovulio priežastį, gydytojas paklaus jūsų apie jūsų miego įpročius. Gydytojas sužinos, kiek miegojote. Ši informacija gali padėti gydytojui nustatyti dažno žiovulio priežastį. Jei dažno žiovulio priežastis nėra miego sutrikimai, gydytojas atliks kelis diagnostinius tyrimus, siekdamas ieškoti kitų dažno žiovulio priežasčių. Viename iš bandymų naudojama elektroencefalograma (EEG), skirta smegenų elektriniam aktyvumui matuoti. Naudodami šį prietaisą gydytojai gali patikrinti, ar nėra epilepsijos ar kitų smegenis veikiančių ligų. Gydytojai taip pat gali naudoti MRT skaitytuvą, norėdami diagnozuoti nugaros smegenis ir smegenis, pvz., navikus ir išsėtinę sklerozę. MRT skenavimas taip pat naudingas norint įvertinti funkciją ir nustatyti širdies sutrikimus.

Dažno žiovulio gydymas

Gydant dažno žiovulio situaciją, reikia atsižvelgti į jį sukėlusią sveikatos būklę. Jei dėl vaisto vartojimo dažnai žiovaujate, gydytojas gali rekomenduoti sumažinti dozę. Atminkite, kad niekada nenutraukite gydymo be gydytojo žinios. [[susiję straipsniai]] Jei miego problemos yra dažno žiovulio priežastis, gydytojas rekomenduos vaistus ar metodus, kad pagerintų miego kokybę, pavyzdžiui:
  • Kvėpavimo aparato naudojimas
  • Pratimai stresui sumažinti
  • Laikykitės įprasto miego grafiko
Jei žiovulys yra per didelis, sukeltas sunkios ligos (naviko ar epilepsijos), tuomet gydytojas nedelsdamas jį gydys.