Temperamento bruožų pavojai ir kaip juos įveikti

Kiekvienas turi skirtingą temperamentą. Kai kurie yra ramūs ir lengvai prisitaikantys kasdien, kai kurie lengvai sielvartauja, o kiti lengvai pyksta. Psichologijoje temperamentas yra elgsenos stilius ir individo savybės reaguojant į ką nors. Žmogaus temperamentas dažniausiai matomas nuo kūdikystės. Indonezijoje žmogus, kurio temperamentas yra irzlus, dažnai vadinamas temperamentingu. Be to, dirglumas ar temperamentingumas yra būklė, kai žmogaus pyktis dažnai greitai didėja. Jei bus leista tęsti, tai gali trukdyti jiems bendrauti ir užsiimti veikla.

Temperamentingos prigimties pavojus sveikatai

Temperamentingą prigimtį galima palyginti su tiksinčios bombos laikymu. Lengvai ir nuolat pykstančio žmogaus emocinė būsena gali sukelti įvairių sveikatos problemų ateityje. Štai keletas temperamentinių savybių pavojų sveikatai, apie kuriuos turite žinoti.

1. Padidinkite širdies sveikatos problemų riziką

Tyrimas rodo, kad temperamentingi žmonės turi dvigubai didesnę riziką susirgti širdies ligomis, palyginti su tais, kurie retai pyksta. Tiesą sakant, per dvi valandas nuo pykčio protrūkio žmogaus širdies priepuolio rizika gali padidėti daugiau nei dvigubai. Kad jūsų kūnas būtų sveikas, pabandykite nustatyti ir rasti būdų, kaip nuraminti emocijas, kol jos neišsprogsta, nes tai nėra gerai, jei tai kartojasi.

2. Imuninės sistemos susilpnėjimas

Vienas tyrimas parodė, kad vien prisiminus pyktį sukėlusią patirtį sveikam žmogui šešiomis valandomis gali sumažėti imunoglobulino A antikūnų kiekis. Šie antikūnai yra pirmoji ląstelės gynybos linija nuo infekcijos. Todėl netinkamai elgiantis su šia temperamento savybe, jums labiau gresia įvairios ligos.

3. Padidinkite plaučių sveikatos problemų riziką

Ne tik rūkymas ar tarša, bet ir temperamentinga prigimtis gali padidinti plaučių problemų riziką. Per aštuonerius metus atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 600 vyrų, parodė, kad respondentai, kurių pyktis nuolat keitėsi, turėjo prastesnį plaučių pajėgumą ir padidino kvėpavimo problemų riziką. Šis tyrimas mano, kad streso hormonų padidėjimas, kai kas nors jaučiasi piktas, gali sukelti žmogaus kvėpavimo takų uždegimą. Be to, padidėjęs streso hormonų kiekis gali paskatinti ir įvairias kitas ligas, tokias kaip organizmo medžiagų apykaitos pokyčiai, nemiga, depresija, egzema, padidėjęs nerimas, skrandžio skausmas ar net insultas.

Kaip elgtis su temperamentingumu

Kad išvengtumėte kai kurių aukščiau išvardytų pavojų, čia yra keletas būdų, kaip palengvinti savo temperamentingumą.

1. Nustatykite savo temperamentingos prigimties priežastis

Pirmas būdas susidoroti su temperamentiniais bruožais – išsiaiškinti, kas juos sukelia. Taip jums bus lengviau susitaikyti su savimi. Priežastis ta, kad, ar jūs tai suprantate, ar ne, lengvai pykti ar įsižeisti dėl smulkmenų gali kilti problemų, su kuriomis susidūrėte praeityje. Pavyzdžiui, vaikystės prisiminimai, kurių vis dar negali atleisti ar traumuoti. Pyktis dažnai yra kaukė, skirta užmaskuoti nerimo, liūdesio, silpnumo ar įskaudinimo jausmus. Be to, kai kuriems žmonėms taip pat sunku išreikšti savo emocijas, išskyrus pyktį. Taip gali būti todėl, kad jie mano, kad baimė, gėda, kaltė neatrodo stiprūs. Jei patenkate į šią kategoriją, pabandykite susigrąžinti ryšį su savo vidiniais jausmais. Vienas iš jų – lavinti emocinį intelektą. Taigi, kai lengvai supykstate ir susierzinate, pabandykite savęs paklausti, kas jus sujaudina, net ir dėl nedidelių problemų.

2. Praktika dėmesingumas

Sąmoningumas gali padėti jums geriau kontroliuoti savo reakciją į dalykus, kurie sukelia pyktį. Galite tai praktikuoti atlikdami keletą dalykų, kai esate piktas. Pavyzdžiui, eikite į ramų kambarį ir atsisėskite, tada užmerkite akis ir pajuskite fizinį pojūtį, kai esate piktas, pavyzdžiui, greitą širdies plakimą ar suspaustą žandikaulį. Stenkitės nuraminti save giliai įkvėpdami, tada lėtai iškvėpdami. Kartokite kelis kartus, kol jūsų pyktis pradės atslūgti.

3. Pradėkite reguliariai mankštintis

Ne tik naudinga jūsų sveikatai, bet ir mankšta gali padėti pagerinti savikontrolę, įskaitant pyktį. Priežastis ta, kad mankšta išskiria endorfinus, kurie gali padėti jaustis geriau ir turėti raminamąjį poveikį. Taigi pradėkite įtraukti mankštą į savo savaitės tvarkaraštį. Mankštą galima atlikti ir tiesiog namuose ir per trumpą laiką, pavyzdžiui, 30 minučių penkias dienas. [[susijęs straipsnis]] Temperamento ar irzlumo negalima leisti per ilgai, kad nepakenktumėte savo sveikatai. Gera idėja nedelsiant imtis kai kurių iš aukščiau išvardytų būdų, kaip su ja susidoroti prieš pat pykčio sprogimą. Jei jums sunku suvaldyti pyktį, niekada nepakenks pasikonsultuoti su psichologu.