Visiškas skirtumas tarp didelės ir mažos kraujotakos

Sutrikus kraujotakos sistemai, gali atsirasti įvairių organizmo problemų. Šis procesas padeda paskirstyti deguonį ir maistines medžiagas visoms kūno ląstelėms. Kraujotakos sistemoje arterijos neša kraują iš širdies, o venos jį grąžina į širdį. Kraujo cirkuliacijos procesas yra labai svarbus žmogaus išlikimui.

Širdies anatomija

Kraujotakos sistema aprūpina visas kūno ląsteles maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Šiame procese širdis atlieka labai svarbų vaidmenį. Šis nuostabus kumščio dydžio organas plaka 100 000 kartų per dieną ir išpumpuoja 5–6 litrus kraujo per minutę arba apie 2000 galonų per dieną. Širdis yra po šonkauliais, kairėje nuo krūtinkaulio ir tarp plaučių. Šis organas turi tris audinio sluoksnius, būtent:
  • Epikardas: išorinis sluoksnis, apsaugantis širdį ir daugiausia sudarytas iš jungiamojo audinio.
  • Miokardas: vidurinis sluoksnis, sudarytas iš širdies raumenų, susitraukia, kad pumpuotų kraują.
  • Endokardas: vidinis sluoksnis, išklojęs širdies vidų, taip pat apsaugo vožtuvus ir širdies kameras.
Visas sluoksnis taip pat yra padengtas plonu apsauginiu sluoksniu, vadinamu perikardu. Remiantis anatomija, širdis taip pat susideda iš 4 kamerų:
  • Dešinysis prieširdis (prieširdžių deksteris): ši erdvė yra viršutinėje dešinėje širdies dalyje, kad iš viso kūno būtų gautas kraujas, kuriame yra CO2 arba anglies dioksido.
  • Kairysis prieširdis (prieširdis sinister): ši erdvė yra viršutinėje kairiojoje širdies dalyje, kad iš plaučių gautų kraują, kuriame yra O2 arba deguonies.
  • Dešinysis skilvelis (dešinis skilvelis): ši erdvė yra apatinėje dešinėje širdies dalyje, kad būtų galima pumpuoti kraują, kuriame yra CO2, į plaučius.
  • Kairysis skilvelis (grėsmingas skilvelis): Ši erdvė yra apatiniame kairiajame širdies kampe, kad kraujas, kuriame yra O2, pumpuojamas visame kūne.
Kai plaka širdis, prasideda kraujotakos sistema. Šioje sistemoje organizmas gauna įvairių jam reikalingų medžiagų ir atsikrato to, ko nereikia.

Skirtumas tarp pagrindinės ir mažosios kraujotakos

Žmogaus kūne yra dvi kraujo apytakos, būtent didelė ir maža. Abi atlieka skirtingus vaidmenis organizme. Didžioji kraujotakos sistema pumpuoja kraują visame kūne iš kairiosios širdies pusės, o mažoji kraujotakos sistema pumpuoja kraują į plaučius iš dešiniojo širdies skilvelio. Norėdami tai atpažinti, čia yra skirtumai tarp visiškos pagrindinės ir mažosios kraujotakos:

1. Pagrindinė kraujotaka (sisteminė kraujotaka)

Pagrindinė kraujotakos sistema taip pat žinoma kaip sisteminė kraujotaka. Ši kraujotakos sistema prasideda, kai kairysis širdies skilvelis per visą kūną per aortą (pagrindinę arteriją arba kraujagyslę) pumpuoja kraują, kuriame yra deguonies ir maistinių medžiagų. Kai kraujyje trūksta deguonies arba lieka tik anglies dioksido, kraujas kaupiasi kraujagyslėse. Tada jis juda į dešinįjį širdies prieširdį ir į dešinįjį širdies skilvelį. Veikiančios kraujagyslės, būtent viršutinė tuščioji vena (kraujas iš galvos ir rankų patenka į širdį) ir apatinė tuščioji vena (pernešanti kraują iš pilvo ir kojų į širdį).

2. Maža kraujotaka (plaučių kraujotaka)

Plaučių cirkuliacija taip pat žinoma kaip plaučių cirkuliacija. Ši maža kraujotakos sistema prasideda tada, kai kraujas dešiniajame širdies skilvelyje, kuriame yra mažai deguonies, plaučių arterijomis pumpuojamas į plaučius. Čia anglies dioksidas kraujyje patenka į plaučius ir palieka kūną, kai kvėpuojame. Tuo tarpu naujas deguonis pateks į kraują. Tada jis teka per plaučių venas (plaučių venas) ir kairįjį širdies prieširdį į kairįjį širdies skilvelį. Tada iš naujo paleiskite pagrindinę kraujo perderano sistemą. [[Susijęs straipsnis]]

Problemos su kraujotaka

Įvairios būklės, tokios kaip širdies ligos, nutukimas, arterijų problemos, kraujo krešuliai, Raynaud liga, diabetas ir rūkymas, gali sukelti kraujotakos problemų. Blogos kraujotakos simptomai yra šie:
  • Nutirpusios ar dilgčiojančios kojos ir rankos
  • Patinusios kulkšnys ar pėdos
  • Šaltos rankos ir kojos
  • Nuovargis
  • Virškinimo problemos
  • Sunku susikaupti
  • Pakitusi odos spalva
  • Raumenų ir sąnarių mėšlungis
  • Venų išsiplėtimas
  • celiulitas.
Jeigu jaučiate šiuos simptomus, šie simptomai pasireiškia dažnai arba pasunkėja, kreipkitės į artimiausią medicinos įstaigą. Gydytojas diagnozuos pirmiausia ištyręs jūsų būklę.

Prastos kraujotakos įveikimas

Yra keletas būdų, kaip įveikti blogą kraujotaką. Tačiau tai priklauso nuo pagrindinės būklės. Štai kaip tai galima padaryti:
  • Jei kojos patinusios ar skausmingos, mūvėkite kompresines kojines, kurios gali sumažinti skausmą ir pagerinti kraujotaką.

  • Sergant cukriniu diabetu, kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje vartodami vaistus nuo diabeto ir laikydamiesi sveikos gyvensenos, kuri apima reguliarų mankštą ir sveiko maisto, kuriame mažai cukraus, valgymą.

  • Jei sergate venų varikoze, atlikite lazerinę procedūrą arba endoskopinę venų operaciją.

  • Jei turite kraujo krešėjimo problemų, gali prireikti vaistų, tokių kaip kraują skystinantys vaistai. Prieš vartojant šią problemą, rekomenduojame pasitarti su gydytoju.

  • Taip pat galite atlikti specialią gydytojo rekomenduotą programą kraujotakai gerinti.
Be to, jūs taip pat galite pakeisti gyvenimo būdą, kad taptumėte sveikesni, mesdami rūkyti, laikydami dietą, valgydami sveiką maistą, reguliariai mankštindamiesi ir gerdami pakankamai vandens. Šios problemos gali būti lengvai įveikiamos, jei jos nustatomos kuo anksčiau. Tuo tarpu, jei negydoma nedelsiant, gali atsirasti įvairių blogų didelės ir mažos kraujotakos komplikacijų, kurios gali būti mirtinos. Todėl neignoruokite šios sąlygos, nes tai gali turėti tiesioginės įtakos jūsų sveikatai.