8 dehidratacijos pavojai, kuriuos turite žinoti!

Apie du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo. Kad palaikytų organizmo funkcijas ir skysčius, žmogus kasdien turi išgerti bent 8 stiklines vandens. Kūno skysčių trūkumas arba dehidratacija gali sutrikdyti kūno funkcijas – nuo ​​lengvų sutrikimų iki sunkių sutrikimų, keliančių grėsmę gyvybei. Esant stipriai dehidratacijai, reikia atvykti į ligoninę, kad gautumėte pagalbos per intraveninius skysčius. Visiems gresia dehidratacija. Kūdikiai, vaikai ir pagyvenę žmonės yra grupės, kurios yra jautresnės šiai būklei. Dehidratacija gali atsirasti dėl nepakankamo skysčių suvartojimo ir per didelio skysčių netekimo iš organizmo, pvz., vėmimo, viduriavimo, karščiavimo ir gausaus prakaitavimo esant labai karštam orui.

Žmogaus organizmo dehidratacijos pasekmės

Neigiamas dehidratacijos poveikis priklauso nuo dehidratacijos sunkumo. Lengva dehidratacija gali pagerėti geriant daug vandens, o sunki dehidracija yra gyvybei pavojinga padėtis, todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų. Dėl dehidratacijos, kuri gali atsirasti įvairiuose kūno organuose, įskaitant:
  1. Raumenų mėšlungis. Dehidratacija sukelia raumenų padidėjusį jautrumą ir nevalingus susitraukimus.

  2. Kūno skysčių trūkumas taip pat veikia smegenis. Smegenys yra organas, kuriam reikia daug skysčių. Skysčių trūkumas smegenų ląstelėse sukelia nepakankamą energijos tiekimą kasdienėms kūno funkcijoms. Dėl to žmogus lengvai pavargsta, tampa mieguistas ir prislėgtas.

  3. Dehidratacija taip pat sukelia virškinimo problemų. Kai organizmas yra dehidratuotas, organizmas pasisavins skysčius iš žarnyno, todėl žarnyne likusiame maiste yra tik nedidelis skysčių kiekis ir jis tampa kietas.

  4. Padidėjęs kraujospūdis būdingas žmonėms, sergantiems lėtine dehidratacija. Kai organizmas yra dehidratuotas, smegenys siunčia signalą į hipofizę, kad gamintų hormoną vazopresiną. Šis hormonas sukelia skysčių susilaikymą organizme, taip pat sutraukia kraujagysles. Ši situacija sukelia hipertenziją.

  5. Inkstų liga. Inkstai yra organai, kurie gamina šlapimą (šlapimą). Dehidratacijos sąlygomis inkstai sumažins šlapimo gamybą, sutraukdami kraujagysles. Atsiradęs šlapimo susilaikymas ir hipertenzija gali pakenkti inkstams. Be to, padidėjusi šlapimo koncentracija dehidratuojant gali sukelti inkstų akmenų susidarymą.

  6. Įprastomis aplinkybėmis karbamido produktai išsiskiria per inkstus. Pašalinti atliekas per inkstus padeda pakankamas skysčių kiekis šlapimui praskiesti. Dėl organizmo skysčių trūkumo karbamidas negali pasišalinti ir cirkuliuoja kraujotakoje.

  7. Elektrolitų sutrikimas. Dehidratacija gali sukelti hipernatremiją arba hiponatremiją.

  8. Kiekvienai kūno ląstelei reikia skysčių, kad ji tinkamai veiktų. Sunki dehidracija gali būti mirtina, jei tuoj pat negaunate skysčių terapijos.
Dehidratacija taip pat yra linkusi pasireikšti vaikams. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jūsų vaikas turi šias sąlygas:
  • Viduriavimas daugiau nei 5 kartus per dieną
  • Vėmimas ilgiau nei 12 valandų jaunesniems nei 1 metų vaikams
  • Vėmimas ilgiau nei 24 valandas vaikams iki 2 metų
  • Vyresniems nei 2 metų amžiaus vėmimas ilgiau nei 48 valandas
Suaugusieji gali kreiptis į gydytoją, jei viduriuojate ilgiau nei 10 dienų arba nuolat vemiate ilgiau nei dvi dienas. [[Susijęs straipsnis]]

Žmogaus kūno dehidratacijos simptomai

Dehidratacija žmonėms dažnai pasireiškia įvairiais lengvai atpažįstamais simptomais, tokiais kaip:
  • Padidėjęs troškulys
  • Burna jaučiasi sausa
  • Retai šlapinasi
  • Oda jaučiasi sausa
  • Atrodo pavargęs
  • Galvos skausmas
Šlapimo spalva taip pat gali būti bendras hidratacijos būklės rodiklis. Apskritai, kuo blyškesnė spalva, tuo labiau esate hidratuotas. Kita vertus, jei jūsų šlapimas yra tamsesnės spalvos, galite būti dehidratuotas. Jeigu jaučiate stiprų troškulį, vangumą, sumišimą, nepasišlapinate per 8 valandas, padažnėja širdies plakimas, svaigsta galva, kuris nepraeina per kelias sekundes, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.