Kiekvienas turėjo patirti stresą. Streso poveikis kiekvienam žmogui yra skirtingas – nuo psichologinių sutrikimų, emocinio dirglumo iki negalėjimo užmigti (nemigos), nes galvoje sukasi per daug minčių. Be to, poveikis priklauso ir nuo streso lygio. Todėl tikimasi, kad kiekvienas žinos, kokiame streso lygį jis patiria. Tai turi kelti susirūpinimą, kad galėtumėte nuspręsti, kokių veiksmų reikėtų imtis norint įveikti stresą.
Požymiai, kad patiriate stresą
Yra keletas požymių, rodančių, kad jūs patiriate stresą. Šie ženklai gali pasirodyti fiziškai arba emociškai. Štai keletas požymių, rodančių, kad patiriate stresą:1. Fizinis
Stresą galima parodyti keliais fiziniais požymiais. Tačiau dauguma žmonių dažnai į tai nepaiso, nes mano, kad problema kyla dėl kitos ligos. Tiesą sakant, stresas gali paveikti audinių, organų ir net beveik visų kūno sistemų veiklą. Kai kurie fiziniai požymiai, rodantys, kad patiriate stresą, yra šie:- Jaučiamas galvos, krūtinės, skrandžio ir raumenų skausmas. Patyrus stresą, raumenys įsitemps, tada sukels galvos skausmą iki raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų.
- Virškinimo sutrikimai. Stresas gali turėti įtakos maisto judėjimui virškinimo sistemoje, taip pat maistinių medžiagų įsisavinimui žarnyne. Virškinimo sutrikimai, atsirandantys streso metu, yra viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas ir vėmimas. Šis sutrikimas žinomas kaip dirgliosios žarnos sindromas .
- Reprodukciniai sutrikimai. Moterims dėl streso menstruacijų grafikas gali būti toks nereguliarus. Tuo tarpu stresą patiriantiems vyrams gresia impotencija ir pablogėjusi spermos kokybė. Stresas taip pat gali sumažinti vyrų ir moterų seksualinį potraukį.
- Širdis plaka greičiau ir pakyla kraujospūdis. Patyrus stresą, organizmas išskirs hormonus kortizolį ir adrenaliną daugiau nei įprastai. Tada padažnėja širdies susitraukimų dažnis ir pakyla kraujospūdis. 2018 m. atliktas metaanalizės tyrimas parodė ryšį tarp psichinių būklių / psichologinio streso ir padidėjusios koronarinės širdies ligos rizikos.
2. Emocinis
Sunkumas susikaupti yra streso požymis, be fizinio streso požymiai gali būti matomi ir emociškai. Kai kuriais atvejais stresas gali netgi paveikti elgesį ir paskatinti žmones kreiptis į narkotikus, alkoholį ar kitus dalykus, kurie gali nuraminti jų jausmus. Kai kurie emociniai ženklai, rodantys, kad patiriate stresą, yra šie:- Depresija ar nerimas
- Lengvai piktas, susierzinęs ar neramus
- Dažnai jaučiasi priblokšti, nemotyvuoti, sunku sutelkti dėmesį
- Sunku užmigti arba miegoti per daug
- Sunku susikaupti
- Vargas priimant sprendimus
Kaip išmatuoti streso lygį
Skirtingi gairės, streso lygiai skirstomi į tris fazes. Trys fazės apima pradinį streso lygį, vidutinį streso lygį ir sunkų streso lygį. Kiekvienoje fazėje kai kurie dalykai gali būti naudojami kaip etalonas, nustatant, kokio lygio stresą patiriate.Pradinis streso lygis
Vidutinis streso lygis
Sunkus streso lygis
Kaip tai išspręsti?
Meditacija gali padėti sumažinti stresą Pasak ekspertų, yra keletas būdų, kaip sumažinti stresą, vienas iš jų yra mankšta. Pratimai gali priversti organizmą išskirti endorfinus. Šie hormonai gali pagerinti nuotaiką ir pagerinti miego kokybę. Be to, veikla, kurią galima atlikti norint sumažinti stresą, yra:- Meditacija
- Joga ir tai chi
- Vonia poilsiui
- Rašyti asmeninį dienoraštį
- Pasidalykite istorijomis su patikimais žmonėmis
- Darbo ir mokyklos rezultatai sumažėjo
- Vartokite narkotikus, alkoholį ir tabaką, kad susidorotumėte su stresu
- Miego ir mitybos įpročiai labai pasikeičia
- Dažnai atlieka veiksmus, kurie kenkia sau
- Turėkite per didelę baimę ir nerimą
- Sunku vykdyti veiklą
- Atsitraukimas nuo šeimos, draugų ir aplinkos
- Galvojimas apie streso išliejimą įskaudindamas kitus arba nusižudydamas