Fizinis pasirengimas – tai žmogaus fizinis gebėjimas atlikti kasdienes užduotis nesukeliant pernelyg didelio nuovargio. Yra daug fizinio pasirengimo elementų, įskaitant jėgą, širdies ir plaučių raumenų ištvermę, judrumą, lankstumą. Suprasdami fizinio pasirengimo elementus, galėsite atlikti tinkamus pratimus sveikatai palaikyti. Pavyzdžiui, norėdami palaikyti širdies ir plaučių raumenų ištvermę, galite atlikti aerobikos pratimus ir treniruotes su svoriais. Reguliariai tai darydami galite padaryti savo gyvenimą sveikesnį ir išvengti pavojingų ligų rizikos. Tiesą sakant, kūno rengybos treniruotės gali išlaikyti jūsų psichinę sveikatą.
Fizinio pasirengimo elementai ir mankštos formos
Štai fizinio pasirengimo elementai, kuriuos turite žinoti:
Jėgą galima lavinti kilnojant svorius
1. Jėga (stiprumas)
Jėga – tai kūno raumenų gebėjimas susitraukti, kai jie priešinasi kūno nešamam krūviui. Šis elementas taip pat žinomas kaip raumenų jėga. Raumenų jėga taip pat susijusi su raumenų ištverme arba raumenų ištverme. Raumenų ištvermė – tai raumenų gebėjimas ištverti nuolatinius lengvus susitraukimus.
raumenų jėga reikalingas maksimaliai pakelti sunkius krovinius vienoje veikloje. Tuo tarpu
raumenų ištvermė reikalingas, kai organizmas turi atlikti ilgalaikę fizinę veiklą, pavyzdžiui, važinėti dviračiu ilgus atstumus. Fizinio pasirengimo pratimų jėgos treniruotėms pavyzdys yra svarmenų kilnojimas. Taip pat galite treniruotis su kūno svoriu, pavyzdžiui, treniruotis lentomis.
2. Patvarumas (ištvermė)
Ištvermė, vadinama fizinio pasirengimo elementu, yra širdies ir plaučių raumenų bei kraujagyslių ištvermė arba gebėjimas optimaliai funkcionuoti atliekant veiklą. Norėdami lavinti šią ištvermę, galite atlikti aerobinio ar kardio fizinio pasirengimo pratimus. Ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar net šokiai yra keletas kardio pratimų pavyzdžių. Norėdami pasiekti maksimalių rezultatų, atlikite šį pratimą bent 150 minučių per savaitę. Kiekvieną dieną galite jį padalyti į 20-30 minučių. Turint gerą ištvermę, suaktyvės ląstelių metabolizmas organizme. Taip pat lengviau užsiimti kasdiene fizine veikla.
3. Lankstumas (lankstumas)
Lankstumas – tai sąnario gebėjimas veikti optimaliai. Kad judesius būtų galima atlikti lanksčiai, turi įtakos keli dalykai, tokie kaip amžius, sąnarių struktūra, raumenų kokybė ir raiščiai. Lankstumas yra labai svarbus lavinant, nes jis tiesiogiai susijęs su kitais fizinio pasirengimo elementais, tokiais kaip pusiausvyra, koordinacija ir judrumas. Su lanksčiu arba lanksčiu korpusu galima sumažinti traumų riziką. Taip pat bus lengviau atlikti kasdienius judesius. Lankstumo pratimų, kuriuos galima atlikti, pavyzdžiai yra joga, tai chi,
barre, ir Pilatesas.
4. Kūno sudėtis (kūno sudėtis)
Kūno sudėtis – tai santykis tarp kūno riebalų masės ir liesos kūno srities. Riebalų masė randama po oda, aplink širdį, plaučius, žarnas ir aplink raumenis. Tuo tarpu liesos kūno sritys yra kaulai, raumenys ir kūno skysčiai. Kuo didesnė riebalų masė, tuo didesnė rizika susirgti ligomis, tokiomis kaip 2 tipo diabetas ar širdies liga. Štai kodėl, norint išlaikyti fizinį pasirengimą, reikia išlaikyti subalansuotą kūno sudėtį. Gudrybė yra gyventi sveiką gyvenimo būdą, reguliariai mankštintis ir valgyti maistingą maistą.
5. Greitis (greitis)
Kitas fizinio pasirengimo elementas yra greitis. Greitis yra kūno gebėjimas judėti iš vienos vietos į kitą per trumpiausią laiką. Norėdami treniruoti greitį, galite reguliariai bėgti su pakoreguotu atstumu ir dažniu. Pavyzdžiui, pirmą savaitę reguliariai bėgiojate
sprintas 5 kartus per 10 metrų per vieną seansą. Kitą savaitę atstumas buvo padidintas iki 20 metrų, bet dažnis sumažintas iki 3 kartų.
Judrumą galima lavinti bėgiojant zigzagu arba pritūpę
6. Vikrumas (judrumas)
Taip pat svarbu turėti judrumą. Turėdami gerą judrumą galėsime saugiau atlikti kasdienę veiklą ir išvengti traumų pavojaus. Judrumas – tai kūno gebėjimas greitai keisti kryptį ar padėtį. Norėdami jį treniruoti, galite atlikti fizinio pasirengimo judesius bėgdami zigzagu arba pritūpdami ir tada stovėdami.
pritūpimų stūmimai).
7. Koordinavimas (koordinacija)
Koordinacija yra fizinio pasirengimo elementas, kuris gali būti interpretuojamas kaip kūno gebėjimas tinkamai ir efektyviai atlikti judesius arba dirbti. Žmonės, kurie turi gerą koordinaciją, jų galūnės gali dirbti kartu be sunkumų. Jam taip pat nesunku susikaupti, kai tenka pakaitomis judinti galūnes. Norint treniruoti šį elementą, atliekami fizinio pasirengimo judesiai yra paprasti. Koordinaciją galite lavinti mesdami kamuolį kaire ranka ir bandydami jį pagauti dešine.
8. Likutis (pusiausvyrą)
Gera pusiausvyra leidžia padėti jums nekristi ir nedrebėti stovint ar atliekant kitus fizinius judesius. Gera pusiausvyra sumažina kritimo ir susižalojimo riziką. Fizinio pasirengimo pratimai, skirti pagerinti pusiausvyrą, yra stovėjimas ant vienos kojos arba tai chi.
9. Sprogstamoji galia (sprogstamoji galia)
Sprogstamoji galia yra greičio ir jėgos derinys. Žmonės, turintys gerą sprogstamąją galią, stiprų ir greitą kūną. Tam tikra prasme jis gali greitai pakelti didelius svorius. Sprogstamosios jėgos pratimų, kuriuos galima atlikti, pavyzdžiai yra pritūpimai, šuoliai į dėžę ar dėžę ir treniruotės su svoriais.
10. Reakcijos greitis (reakcijos laikas)
Reakcijos greitis yra laikas, per kurį sureaguojate, kai gaunate dirgiklį (dirgiklį). Reakcija yra judesio suvokimas, o refleksas yra automatinis judėjimas, kuris atliekamas be suvokimo. Reakcijos greičio pavyzdys yra tada, kai futbolo rungtynių vartininkas turi šuolio refleksą, kad gautų kamuolį, kurį spyrė žaidėjas. [[Susijęs straipsnis]]
Pastabos iš SehatQ
Svarbu žinoti fizinio pasirengimo elementus, nes jie turi ilgalaikės įtakos sveikatai. Jei kiekvienas iš šių elementų bus tinkamai treniruojamas, rizika susirgti ar susižaloti organizmas sumažės. Jei vis dar turite klausimų apie fizinį pasirengimą ir sportą, kuriuos reikia atlikti norint juos pasiekti, nedvejodami kreipkitės į gydytoją per gydytojo pokalbio funkciją SehatQ sveikatos programoje. Jį galima nemokamai atsisiųsti iš „App Store“ ir „Google Play“.