Altetinis šuolis į tolį: pagrindiniai metodai, taisyklės ir istorija

Šuolis į tolį yra atletiška sporto šaka, kurios judesiuose derinamos kelios technikos – nuo ​​bėgimo, atstūmimo iki šokinėjimo, kad būtų galima nušokti kuo toliau. Prieš atlikdamas šuolį, žaidėjas turi bėgti ir pašokti tinkamu laiku, kad į smėlio dėžę įkeltų koją kaip taikinį kuo toliau. Jei šuolio metodas nėra teisingas, pavyzdžiui, koja kerta dėžės ribą, žaidėjas gali negauti rezultato. Šuolio į tolį rungtyje kiekvienam žaidėjui paprastai bus suteikta galimybė atlikti šešis šuolius.

Šuolio į tolį istorija

Šuolis į tolį pirmą kartą buvo varžomas senovės Graikijos olimpinėse žaidynėse. Tačiau tuo metu būdas tai padaryti buvo kitoks. Į šiuolaikinius laikus panašios šuolių į tolį varžybos pirmą kartą buvo įtrauktos į 1896 metų olimpines žaidynes.Pačioje Indonezijoje lengvosios atletikos plėtra prasidėjo nuo olandų kolonijinės eros. Tačiau oficiali Indonezijos atletikos organizacija buvo įkurta tik 1950 m. rugsėjo 3 d. ir buvo pavadinta Visos Indonezijos lengvosios atletikos asociacija (PASI).

Šuolio į tolį stilius

Norint sėkmingai atlikti šuolį į tolį, užsiimant šia sporto šaka reikia atsižvelgti į daugybę dalykų, įskaitant šuolio stilių. Yra trys šuolio į tolį stiliai: pritūpimo stilius, kabinimosi stilius ir oro eisena. Šuolio stilių skirtumą rodo šuolininko laikysena skrendant ore. Čia yra išsamesnis paaiškinimas.

  • Step arba pritūpimo stilius (plūduriavimo stilius)

Šis stilius dažniausiai rekomenduojamas pradedantiesiems arba žmonėms, kurie tik mokosi atlikti šuolį į tolį. Vadinamas pritūpimo stiliumi, nes esant ore kūno padėtis atrodo taip, lyg žmogus pritūpęs.

  • Pakabinimo stilius (pakabinimo stilius)

Tai vadinama pakabinimo stiliumi, nes atliekant šuolį šiuo stiliumi, kojų padėtis kabo abiem keliais ir sudaro stačią kampą. Dviejų rankų padėtis yra virš galvos, todėl atrodo, kad ji kabo.

  • Vaikščiojimas oro stiliumi

Atliekant šokinėjimo judesį einant oru, kojų padėtis svyruoja arba juda į priekį, todėl atrodo, kad žmogus eina. Šio stiliaus rankos padėtis taip pat svyruoja.

Pagrindinė šuolio į tolį technika

Šuolio į tolį metu reikia atlikti keletą technikų, būtent:

1. Priešdėlio technika

Pradinė šuolio į tolį technika yra bėgti į šuolio pradžios tašką. Bėgimo greitis turės didelę įtaką pasiekiamam šuolio atstumui. Šuolininkas turi bėgti nuo starto taško iki šuolio taško prieš nusileidimo dėžę. Jei šuolininko pėdos padėtis viršija ribą dėl bėgimo netinkamu būdu ar greičio, šuolis nebus skaičiuojamas. Įprasta ir įprasta šuolininkų (sportininkų) šuolių į tolį varžybose naudojama starto distancija yra 40-50 metrų vyrams ir 30-45 metrų moterims.

2. Fokusavimo technika

Šuolio į tolį pjedestalo technika atliekama, kai šuolininkas pasiekia bėgimo pabaigą ir turi startuoti ant lentos ar pjedestalo stipriausia koja, kad nušoktų kuo toliau. Poilsio metu šuolininko kūno padėtis neturi būti pernelyg pasvirusi ir turi užtikrinti, kad atstūmimas būtų stiprus ir subalansuotas. Pjedestalo technikos sėkmei įtakos turi ne tik kojų padėtis, rankų siūbavimo judesiai. Tinkamas siūbavimas padės padidinti šuolio aukštį ir padaryti kūną labiau subalansuotą.

3. Plūduriavimo technika

Po to, kai žaidėjas nušoks nuo pjedestalo, jis pereis į plūduriuojančią fazę. Atliekant plūduriuojančius judesius, būtina išlaikyti kūno pusiausvyrą. Abiejų rankų siūbavimas gali padėti džemperiui išlaikyti geresnę pusiausvyrą.

4. Nusileidimo technika

Nusileidimo technika yra esminė pagrindinė šuolio į tolį technika. Nes nusileidimas bus skaičiuojamas kaip paskutinė distancija ir nulems pergalę. Nusileidus neleiskite kūnui ar rankoms nukristi atgal. Rekomenduojama nusileidimo padėtis – kartu sudėti kulnus ir pėdas. Po dviejų kojų nusileidimo taip pat reikia atlikti dubens stūmimą į priekį. Tai padės išvengti kūno kritimo atgal ir sumažins traumų riziką.

Šuolio į tolį varžybų patalpa

Oficialiose šuolio į tolį rungtynėse yra keletas įrenginių, kuriuos reikia paruošti kaip šokinėjimo priemonę, pavyzdžiui, toliau nurodytas.

  • Bėgimo takelis

Paprastai rengiamas bėgimo takas yra 45 metrų ilgio ir 1,22 metro pločio.

Pjedestalo sija Bėgimo tako pabaigoje būtina paruošti atraminę siją, kurios plotis pagal bėgimo takelį ir 5 cm aukščio ir 20 m pločio. Atstumas tarp pjedestalo ir kubilo yra 1 metras.

  • šokinėjimo vonia

Šuolio kubilas yra vieta, kur nusileidžia džemperis. Šis kubilas užpildytas smėliu ir pagamintas iš 9 metrų ilgio ir 2,75 metro pločio.

Kaip išmatuoti šuolį į tolį

Šuolio į tolį rungtyje nugalėtoju išaiškės žaidėjas, kuriam pavyko atlikti toliausį šuolį. Kiekvienam šuolininkui paprastai suteikiama galimybė pašokti šešis kartus. Šuolio atstumas matuojamas taip.
  • Matavimus atlieka žiuri, kurią paprastai sudaro du žmonės.
  • Matavimai bus atliekami, jei šuolis galioja.
  • Šuolio matavimas atliekamas nuo pjedestalo galo, esančio arčiausiai smėlio dėžės, iki pradinės tūpimo žymos.
Šuolininkas pripažįstamas nesėkmingu ir jo šuolis nebus skaičiuojamas, jei:
  • Atliekant pjedestalo techniką, pėdos ar kitos kūno dalys liečia žemę už atramos linijos (vietos tarp pjedestalo sijos ir smėlio dėžės).
  • Padarykite šuolį iš išorinės pjedestalo galo.
  • Nusileidęs šuolininkas atsitrenkia į žemę už tūpimo zonos arba šuolio kūno, prieš tinkamai nusileisdamas į tūpimo korpusą.
  • Baigęs šuolį, šuolininkas grįžta atgal per šuolio vonią.

    Nusileidimas darant salto

[[Susijęs straipsnis]]

Šokinėjimo nauda sveikatai

Sporto, kuriame atliekami šokinėjimo judesiai, nauda sveikatai yra įvairi, pavyzdžiui:
  • Šokinėjimas gali padėti raumenims tapti stipresniems ir labiau suformuotiems
  • Gali padėti sudeginti kalorijų perteklių
  • Padidinti kaulų tankį ir stiprinti kaulus
  • Naudinga širdies ir plaučių sveikatai
  • Padidinti medžiagų apykaitą
  • Pagerinti pusiausvyrą ir koordinaciją
  • Padėkite sumažinti stresą
Šuolis į tolį yra lengvosios atletikos šaka. Galbūt ši sporto šaka Indonezijoje nėra tokia populiari. Tačiau kruopščiai praktikuojant būsimų sportininkų sėklų išdygti neįmanoma.