Vaiko raidos psichologija yra viena iš labiausiai tyrinėtų psichologijos šakų. Šioje psichologijos šakoje pagrindinis dėmesys skiriamas vaikų elgesiui ir mąstymui, pradedant nuo tada, kai jie dar yra įsčiose, baigiant augimu. Matyt, ankstyvosios vaikystės raidos psichologija kalba ne tik apie vaikų fizinį augimą, bet ir apie jų protinį, emocinį, socialinį vystymąsi. Todėl jums, kaip tėvams, svarbu tai suprasti. 
Aukso amžiuje vaikai geriausiai vystosi. Yra penkios ankstyvosios vaikystės raidos psichologijos sritys, kurias tėvai turi suprasti, kad galėtų stebėti savo vaikų augimą ir vystymąsi per šį aukso amžių. Penkios sritys yra tobulėjimas, pasiekimai, elgesys, emocijos ir socializacija. 
Yra vaikų, kuriems sunku valdyti emocijas. Kai kuriems vaikams valdyti emocijas gali būti labai sunku. Ypač temperamentingiems vaikams. Vaikų psichologas gali padėti susitvarkyti su mažylio emocijomis, išsiaiškinęs priežastis. Tada psichologas ieškos strategijų ir padės vaikui priimti jausmus bei suprasti ryšį su jo elgesiu. Elgesio problemos šiame amžiuje gali būti laikinos ir dažniausiai susijusios su stresinėmis situacijomis. Pavadinkite tai brolio ir sesers gimimu, tėvų skyrybomis ar šeimos nario mirtimi. Be to, elgesio problemos gali pasireikšti agresyviais, destruktyviais, priešiškais veiksmais, kurie neatitinka jų amžiaus. Įprasti trikdantys elgesio sutrikimai apima opozicinis iššaukiamas sutrikimas (ODD), elgesio sutrikimas (CD), taip pat dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Visi trys sutrikimai sukelia panašius simptomus ir gali sukelti nuotaikos sutrikimus bei emocines problemas.
5 ankstyvosios vaikystės raidos psichologijos sritys
Ankstyvosios vaikystės raidos psichologija nagrinėja 0-8 metų vaikų protinį, elgesio ir fizinį vystymąsi. Ankstyvoji vaikystė šiuo laikotarpiu taip pat išgyvena aukso amžių arba aukso amžių. Kodėl jis vadinamas aukso amžiumi? 0-8 metų amžius laikomas vaikų aukso amžiumi, nes tuo laikotarpiu Mažylis geriausiai vystosi tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Aukso amžiuje vaikai geriausiai vystosi. Yra penkios ankstyvosios vaikystės raidos psichologijos sritys, kurias tėvai turi suprasti, kad galėtų stebėti savo vaikų augimą ir vystymąsi per šį aukso amžių. Penkios sritys yra tobulėjimas, pasiekimai, elgesys, emocijos ir socializacija. 1. Pažanga
Ankstyvosios vaikystės raidos psichologijoje yra trys aspektai, kurie yra įtraukti į Mažojo vystymąsi: fizinis, pažintinis (intelektinis) vystymasis, taip pat socialinis ir emocinis. Štai paaiškinimas.Fizinis vystymasis:
Šis vystymasis reiškia pokyčius, vykstančius vaiko kūne. Paprastai pokyčiai vyksta stabiliai ir nuspėjamai. Šio vaiko fizinis vystymasis taip pat apima stambiąją ir smulkiąją motoriką.Kognityvinis (intelektinis) vystymasis:
Vaikų pažintinis vystymasis yra žinių, įskaitant kalbą, vaizduotę, samprotavimą ir mąstymo modelius, įgijimo procesas.Socialinis ir emocinis vystymasis:
Šis vystymasis dažnai siejamas su vaikų polinkiu užsiimti veikla grupėse, pavyzdžiui, žaisti su bendraamžiais.Tokia veikla yra jūsų mažylio socialinio vystymosi dalis. Tuo tarpu jo emocinė raida apima vaiko jausmus ir kaip juos išreikšti.
Baimė, pasitikėjimas, pasididžiavimas, humoras, pasitikėjimas savimi, netgi draugystė yra socialinio emocinio vystymosi dalis.
2. Pasiekimai
Pasiekimai arba etapai yra svarbūs aspektai vertinant daugelį ankstyvosios vaikystės raidos. Pavyzdžiui, kai vaikas negali vaikščioti sulaukęs 18 mėnesių, tėvai turėtų jo saugotis. Yra keturios vaiko raidos pasiekimų kategorijos: fiziniai, pažintiniai (protiniai), socialiniai ir emociniai pasiekimai, taip pat bendravimas ir kalba.- Fiziniai pasiekimai: įskaitant smulkiosios motorikos ir stambiosios motorikos lavinimą
- Kognityviniai (protiniai) pasiekimai: vaikų gebėjimas mąstyti, mokytis ir spręsti problemas
- Socialiniai ir emociniai pasiekimai: vaikų gebėjimas reikšti jausmus ir socialiai bendrauti
- Bendravimo ir kalbos pasiekimai: bendravimo įgūdžių ugdymas žodžiu ir neverbaliniu būdu
3. Elgesys
Kiekvienas vaikas retkarčiais gali elgtis neklaužada, maištauti ir parodyti impulsyvų elgesį. Konfliktas tarp jūsų, kaip tėvų, ir jūsų mažylio pagaliau neišvengiamas, prasidedantis nuo dvejų metų iki paauglystės, norintis atrasti savo tapatybę ir imtis naujų dalykų. Toks elgesys yra normalus ir yra brendimo proceso dalis. Tačiau yra vaikų, kurių elgesį sunku suvaldyti. Esant tokiai būklei, tėvams patariama kreiptis pagalbos į psichologą. Vaikų psichologai gali išsiaiškinti pagrindinę vaiko elgesio priežastį, kuri neatitinka jo amžiaus vaikų elgesio normos. Pavyzdžiui, smegenų sutrikimai, genetika, mitybos problemos, šeimos sąlygos ir stresas. Tada vaikų psichologas padės išspręsti iškilusią problemą.4. Emocijos
Vaikų emocinis vystymasis apima jų gebėjimą mokytis emocijų ir jausmų. Tam tikrų emocijų ar jausmų priežasčių supratimas gali padėti vaikams jas valdyti. Šis sudėtingas procesas prasideda vaikystėje ir tęsis tol, kol vaikas užaugs. Pirmosios emocijos, kurios gali pasireikšti kūdikiams, yra džiaugsmas, pyktis, liūdesys ir baimė. Be to, su amžiumi vaikas gali atpažinti ir išreikšti gėdą, nuostabą, džiaugsmą, pasididžiavimą ir net išreikšti empatiją. Dalykai, kurie sukelia vaiko emocinę reakciją, gali pasikeisti. Taip pat ir tai, kaip vaikai tai valdo.
Yra vaikų, kuriems sunku valdyti emocijas. Kai kuriems vaikams valdyti emocijas gali būti labai sunku. Ypač temperamentingiems vaikams. Vaikų psichologas gali padėti susitvarkyti su mažylio emocijomis, išsiaiškinęs priežastis. Tada psichologas ieškos strategijų ir padės vaikui priimti jausmus bei suprasti ryšį su jo elgesiu. Elgesio problemos šiame amžiuje gali būti laikinos ir dažniausiai susijusios su stresinėmis situacijomis. Pavadinkite tai brolio ir sesers gimimu, tėvų skyrybomis ar šeimos nario mirtimi. Be to, elgesio problemos gali pasireikšti agresyviais, destruktyviais, priešiškais veiksmais, kurie neatitinka jų amžiaus. Įprasti trikdantys elgesio sutrikimai apima opozicinis iššaukiamas sutrikimas (ODD), elgesio sutrikimas (CD), taip pat dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Visi trys sutrikimai sukelia panašius simptomus ir gali sukelti nuotaikos sutrikimus bei emocines problemas. 5. Socializacija
Socialinis vystymasis yra glaudžiai susijęs su emociniu vystymusi. Gebėjimas bendrauti leidžia vaikams užsiimti teigiama veikla kartu su šeima, mokytojais ir mokyklos draugais bei kaimynais. Šis procesas tęsiasi, o ankstyvas vaiko amžius tampa svarbiu socializacijos periodu. Vienas iš santykių ir svarbiausias, suteikiantis vaikams gerą patirtį, yra santykiai su tėvais ir žmonėmis, kurie juos globojo pirmą kartą. Šių santykių kokybė turi įtakos Mažylio socialiniam vystymuisi ateityje. Tuo tarpu per santykius su bendraamžiais vaikai išmoks inicijuoti ir palaikyti socialinę sąveiką, spręsti konfliktus, įskaitant paeiliui leisti laiką žaidime, leistis į kompromisus ir net derėtis. Tokio pobūdžio žaidimuose vaikai taip pat patiria supratimo, veiksmo ir tikslo ką nors darydami koordinavimo procesą. Per šią patirtį vaikai gali užmegzti draugystę, kuri galiausiai gali suteikti saugumo jausmą, neskaitant šeimos. [[Susijęs straipsnis]]Vaikų raidos sutrikimų stebėjimas
Stebėti vaikų augimą ir vystymąsi galima ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, tokiose kaip sveikatos centrai, poliklinikos ir ligoninės, bet ir vaikų darželiuose (TK). Šioje darželio aplinkoje atliktame monitoringe dalyvavo mokytojai, tėvai, sveikatos priežiūros darbuotojai. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. nutarimu Nr. 66 „Vaiko augimo, vystymosi ir raidos sutrikimų stebėsenos“, raidos stebėsena vykdoma laikantis šių nuostatų:- 0-12 mėnesių vaikams stebėjimas atliekamas kas 3 mėnesius
- Vaikams nuo 12 mėnesių iki 72 mėnesių stebėjimas atliekamas kas 6 mėnesius