Daugelis žmonių klaidingai manė, kad psichologai yra gydytojai. Jei esate vienas iš tų žmonių, kurie turi tokių minčių, galbūt psichologas turi omenyje psichiatrą. Nepaisant beveik panašių pareigų, psichologai ir psichiatrai yra dvi skirtingos profesijos. Kad nesuklystume konsultuodami, toliau išsamiai paaiškinamos psichologo pareigos ir specializacijų rūšys.
Žinokite, kas yra psichologas
Psichologai yra psichologijos specialistai, daugiausia dėmesio skiriantys mintims ir elgesiui. Šios profesijos žmonės naudojasi išmokta psichologija, kad padėtų įveikti problemas, kurių viena yra susijusi su psichine sveikata. Psichologų darbas diagnozuojant psichikos sveikatos problemas yra interviu, apklausos ir stebėjimo metodai. Priešingai nei psichiatrai, psichologai negali skirti pacientams vaistų, nes jie nėra gydytojai. Psichologai padeda išspręsti pacientų problemas pasitelkdami logopediją ( pokalbio terapija ). Pokalbių terapija, kurią psichologai dažniausiai naudoja pacientų problemoms spręsti, yra kognityvinė elgesio terapija (CBT). Šios terapijos metu būsite pakviesti teigiamai pakeisti atsaką į neigiamą elgesį ir mąstymo modelius. Jei pacientas yra vaikas, jam arba jai leidžiama vertinti kitas nei psichikos sveikatos sritis, įskaitant pažinimo funkcijas ir akademinius gebėjimus. Jie taip pat gali atlikti terapijos tipus, kurių psichiatrai paprastai nedaro, pavyzdžiui, žaidimų terapiją.Psichologijos specialybių tipai
Psichologai skirstomi į daugybę specializacijų. Psichologo specializacijos tipas priderinamas prie srities, kurioje jis dirbs. Pavyzdžiui, sporto psichologai yra nukreipti į pagalbą esant psichologinėms problemoms, su kuriomis susiduria sportininkai ir su sporto pasauliu susiję žmonės. Galima rasti kelių tipų psichologo specialybių, įskaitant:- Klinikinis psichologas: kuriai pavesta įvertinti, diagnozuoti ir padėti pacientams, kurie jaučia psichologinį išgyvenimą ir turi psichikos sveikatos problemų. Klinikiniai psichologai dažnai dirba ligoninėse ar psichikos sveikatos klinikose.
- Teismo psichologas: sutelkti dėmesį į psichologijos ir teisės ryšį. Jo pareigos – nuo konsultavimo baudžiamosiose bylose ar civiliniuose ginčuose, vaiko globos vertinimo iki psichoterapijos paslaugų teikimo nusikaltimų aukoms.
- Sveikatos psichologė: dėmesys sutelkiamas į tai, kaip psichologinės, biologinės, socialinės grupės ir elgesys veikia bendrą sveikatos būklę. Sveikatos psichologo darbas – gerinti savo pacientų psichinę ir fizinę sveikatą bei savijautą.
- Pramonės psichologas: pavesta tirti elgesį darbo vietoje – nuo geriausių darbuotojų atrankos konkrečiam darbui iki būdų, kaip padidinti darbuotojų produktyvumą, pasitelkiant mokymo programas.
- Vaikų psichologė: pavesta įvertinti, diagnozuoti ir padėti įveikti vaikų ir paauglių patiriamas psichologines problemas. Vaikų psichologai gali padėti pacientams, turintiems vystymosi problemų, mokymosi sutrikimų ir psichikos ligų.
Psichologijos ugdymo etapai
Norint tapti psichologu, pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti – baigti psichologijos studijas bakalauro lygmeniu. Po to turite tęsti mokslą iki magistro lygio ir pasirinkti specializacijos tipą. Kai kurios specializacijos rūšys reikalauja tęsti studijas, kol gausite daktaro laipsnį. Pavyzdžiui, norint tapti teismo psichologu, reikia turėti bent magistro laipsnį. Tuo tarpu sveikatos psichologai privalo baigti studijas iki doktorantūros. Toliau pateikiami mokymo etapai, kuriuos psichologai turi išlaikyti pagal specializacijos tipą:- Sporto psichologas: mažiausiai S2
- Pramonės psichologas: mažiausiai S2
- Teismo psichologas: mažiausiai S2
- Klinikinis psichologas: mažiausiai S3
- Sveikatos psichologas: mažiausiai S3
- Vaikų psichologas: mažiausiai S3
Kada reikėtų kreiptis į psichologą?
Psichologo konsultacija gali būti atliekama tada, kai nesiseka arba sunku savarankiškai susitvarkyti su psichologinėmis problemomis. Kai kurios sąlygos, kurias galima įveikti pasikonsultavus su psichologu, yra šios:- Bendravimo problemos santykiuose, tiek su partneriu, tiek su šeima
- Depresija, dėl kurios jums sunku kontroliuoti savo elgesį ir emocijas
- Priklausomas nuo nesveiko gyvenimo būdo ar daro blogus dalykus
- Fobija, sukelianti tam tikrų dalykų neracionalią baimę
- Nerimo ir streso sutrikimai, kurie nesibaigia ir atsiranda nuolat
- Netekties jausmas yra toks gilus, kad jis paveikia dvasią gyventi ar užsiimti veikla
- Sunkumai arba nesugebėjimas valdyti psichikos sveikatos problemas, tokias kaip bipolinis sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSD) ir šizofrenija