Atliekos pagal formą skirstomos į tris grupes: kietosios atliekos, paieškos atliekos ir dujų atliekos. Nereikia įsivaizduoti gamyklinių atliekų. Taip yra todėl, kad likę ingredientai, kurie nenaudojami gaminant maistą, gali tapti buitinėmis atliekomis. Atliekų tvarkymui skirtų kampanijų pagal jų formą buvo daug, ypač pastaraisiais metais. Priežastis ta, kad netinkamai tvarkomos atliekos turės neigiamą poveikį aplinkai ir bendrai žmonių sveikatos būklei.
Atliekų klasifikavimas pagal jų formą
Duomenys rodo, kad vien 2015 metais bendras Indonezijoje susidarančių atliekų kiekis siekė 175 000 tonų per dieną arba 0,7 kilogramo vienam žmogui. Kitaip tariant, per metus susidaro apie 64 mln. tonų atliekų. Iš šio kiekio beveik pusę (tiksliai 44,5 proc.) sudaro buitinės atliekos maisto pavidalu. Deja, tiek buitinės, tiek nebuitinės atliekos nėra tinkamai tvarkomos, kad jos kauptųsi galutinio šalinimo vietoje (TPA), o tai galiausiai sukelia žalą aplinkai. Tiesą sakant, kai kurias iš šių atliekų bendruomenė gali apdoroti savarankiškai, taikydama 3R procesą arbasumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti. Maisto atliekos yra buitinių atliekų pavyzdys.Atliekos iš esmės yra veiklos ar verslo likučiai, kuriuose yra pavojingų ar toksiškų medžiagų pagal jų pobūdį, koncentraciją ir kiekį. Šios pavojingos ir toksiškos medžiagos gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti sveikatą ir aplinką, taip pat žmonių ir kitų gyvų būtybių išlikimą. Toliau pateikiamas atliekų klasifikavimas pagal jų formą.1. Kietos atliekos
Šios atliekos yra kietos formos, sausos ir negali būti perkeliamos, nebent jos būtų perkeliamos. Maisto atliekos, daržovės, medienos drožlės, pramoninės atliekos ir kitos yra konkretūs kietųjų atliekų pavyzdžiai. Šios kietosios atliekos gali būti skirstomos į buitines ir pramonines atliekas.Gyvenamosios atliekos:
Maisto atliekos, popierius, kartonas, plastikas, drabužiai, sodo atliekos, stiklas, geležis, nebenaudojama elektronika ir pan.Pramoninės atliekos:
Maisto atliekos, nebenaudojamos statybinės medžiagos ar žaliavos, pelenai, pavojingos cheminės medžiagos ir pan.
2. Skystos atliekos
Skystos atliekos – tai skystos formos atliekos, kurios visada tirpsta vandenyje ir juda (nebent dedamos į konteinerį ar kubilą). Skystų atliekų pavyzdžiai yra vanduo, naudojamas rūbams ir indams plauti, skystos pramonės atliekos ir kt. Tada skystos atliekos toliau skirstomos į 4 kategorijas, kaip nurodyta toliau.Buitinės skystos atliekos:
Šios atliekos yra skystos būsto (namų ūkių), pastatų, prekybos ir biurų atliekos, pavyzdžiui, muiluotas vanduo, skalbinių ploviklis ir išmatų vanduo.Pramoninės skystos atliekos:
Šios atliekos susidaro dėl pramoninių atliekų, pvz., likusių audinių dažymo iš tekstilės pramonės, vandens iš maisto perdirbimo, likusių mėsos, vaisių ar daržovių plovimo ir pan.Nutekėjimas ir perpildymas (infiltracija ir įtekėjimas):
Šios skystos atliekos yra iš įvairių šaltinių, kurios patenka į skystų atliekų šalinimo kanalą, prasiskverbdamos į žemę arba perpildamos paviršių. Šios nuotekos patenka į kanalizaciją per nutrūkusį, pažeistą ar nesandarią vamzdį.Tuo tarpu perpildymai gali atsirasti dėl atvirų kanalų arba tų, kurie yra prijungti prie paviršiaus. Nutekėjimo ir perpildymo pavyzdžiai yra nuotekos iš stogo latakų, oro kondicionavimo (AC), komercinių ir pramoninių pastatų bei žemės ūkio ar plantacijų.
Lietaus vanduo (lietaus vanduo):
Šios skystos atliekos susidaro dėl lietaus vandens tekėjimo per žemę, kuriame yra kietų arba skystų atliekų dalelių.