Ar žinojote, kad žmogaus kūne yra apie 10 milijardų nervinių ląstelių, kurios veikia visą laiką? Taip, šios nervų ląstelės sinergizuoja, kad įrašytų ir paskirstytų informaciją jūsų kūne per elektrinius signalus arba tam tikras chemines reakcijas žmogaus nervų sistemoje. Nervų sistema yra padalinta į dvi dalis: centrinę (centrinę) ir periferinę (periferinę) nervų sistemas. Centrinė nervų sistema yra nervų ląstelių, esančių galvos ir nugaros smegenyse, derinys, o periferinė nervų sistema yra nervinės ląstelės, perduodančios informaciją į ir iš smegenų bei nugaros smegenų visiems kūno nariams.
Žmogaus centrinės nervų sistemos supratimas
Žmogaus nervų sistema yra labai svarbi, nes galvos ir nugaros smegenų ląstelės kontroliuoja judesius, širdies ritmą, tam tikrų hormonų išsiskyrimą ir kūno temperatūrą. Smegenys, ypač, gali kontroliuoti visą žmogaus kūno veiklą. Svarbus centrinės nervų sistemos vaidmuo yra apsaugoti smegenis ir nugaros smegenis kietais kaulais. Smegenis dengia kaukolės kaulai, o nugaros smegenis saugo stuburas. Maža to, yra membraniniai sluoksniai, kurie suteikia papildomą apsaugą, vadinami smegenų dangalais. Taip pat yra specialus skystis, vadinamas cerebrospinaliniu skysčiu, kuris pašalina medžiagų apykaitos atliekas, išlaikant smegenų ir nugaros smegenų nervų ląsteles sveikas. Žmogaus nervų sistema gali labai sutrikti, jei sutrinka centrinė nervų sistema. Kai kurios sveikatos problemos, galinčios paveikti centrinę nervų sistemą, yra šios:- Trauma: galvos ar nugaros smegenų traumą dažniausiai sukelia nelaimingas atsitikimas ar smūgis, pasireiškiantis įvairiais simptomais, pradedant pažinimo funkcija, emocijomis ir baigiant paralyžiumi.
- Infekcija: keletas kenksmingų mikroorganizmų gali atakuoti žmogaus nervų sistemą šioje centrinėje dalyje, pavyzdžiui, kriptokokinio meningito bakterijos (sukeliančios meningitą), pirmuonių bakterijos (maliarija), tuberkuliozės mikobakterijos, grybelinės ir virusinės infekcijos.
- Nervų ląstelių degeneracija: kai kuriais atvejais centrinė nervų sistema gali išsigimti, pavyzdžiui, dėl Parkinsono ligos.
- Struktūriniai anomalijos: būtent galvos ar stuburo defektai, kurie dažniausiai atsiranda dėl įgimtų apsigimimų, pvz., anencefalija, kuri yra būklė, kai dalis kaukolės ir smegenų kaulų nėra nepažeisti nuo gimimo.
- Navikas: gali būti piktybinis navikas (vėžys) arba gerybinis auglys (guzas), tačiau abu gali pakenkti žmogaus nervų sistemos darbui apskritai ir sukelti simptomus pagal auglio augimo vietą.
- Autoimuninės ligos: atsiranda, kai žmogaus imuninė sistema atakuoja sveikas kūno ląsteles.
- Insultai: yra tada, kai užblokuojamas smegenų aprūpinimas krauju, dėl kurio smegenys negauna deguonies ir išjungia tam tikras smegenų sritis.
Žmonių periferinės nervų sistemos supratimas
Periferinė nervų sistema arba periferiniai nervai yra ląstelės, kurios nėra įtrauktos į smegenis ar nugaros smegenis. Periferiniai nervai susideda iš 43 porų motorinių, jutimo ir autonominių nervų ir yra atsakingi už jutimo, judėjimo ir motorinės koordinacijos funkcijų reguliavimą. Šie nervai jungia smegenis ir nugaros smegenis su kitomis sistemomis, išsibarsčiusiomis visame kūne. Periferinė nervų sistema yra padalinta į dvi dalis, būtent somatinę nervų sistemą ir autonominę nervų sistemą. Somatinė nervų sistema, kuri kartais vadinama skeleto nervų sistema, susideda iš nervų, susijusių su jutimo receptoriais – ląstelėmis, kurios leidžia suvokti pasaulį. Skeleto raumenys taip pat leidžia atlikti savanoriškus veiksmus. Kita vertus, autonominė nervų sistema reguliuoja kraujagyslių, liaukų ir vidaus organų, tokių kaip šlapimo pūslė, skrandis ir širdis, veiklą. Palyginti su centrine nervų sistema, periferinė nervų sistema yra jautresnė sužalojimui, nes ji neturi apsaugos sluoksnių, tokių kaip galvos arba nugaros smegenys. Kai viena iš šių nervų ląstelių periferinėje nervų sistemoje bus sužalota ar traumuota, patirsite sveikatos problemų. Šios sveikatos problemos paprastai skirstomos į Sanderlando klasifikacijos sistemą, ty periferinių nervų pažeidimai, skirstomi pagal jų sunkumą. Sanderlando klasifikavimo sistema, be kita ko:- 1 lygis: yra viena iš periferinių nervų ląstelių užsikimšimo, tačiau paprastai ji išgyja savaime per kelias valandas ar kelias dienas.
- 2 lygis: elektros srovės praradimas periferinėje nervų sistemoje diagnozuojamas atliekant nervų tyrimus, tačiau šio žmogaus nervų sistemos pažeidimo nereikia gydyti chirurginiu būdu.
- 3 lygis: yra pažeista periferinė nervų „elektrinė sistema“, todėl atsigavimo laikas nenuspėjamas. Nervų laidumo tyrimais, atliekamais operacijos metu, dažnai galima nustatyti šio nervo pažeidimo diagnozę, taip pat nustatyti gydymo eigą, ar užtenka išvalyti nervines kraujagysles (neurolizė), ar reikia transplantacijos.
- 4 lygis: šiame lygyje pažeidžiami ne tik nervai, pernešantys elektrą, bet ir aplinkiniai audiniai, taip užkertant kelią nervinių ląstelių atsinaujinimui. Norint išgydyti tokio lygio žmogaus nervų sistemos pažeidimus, būtina atlikti transplantacijos operaciją.
- 5 lygis: Šie sužalojimai dažniausiai nustatomi įplyšimų ar sunkių tempimo traumų metu. Nervas skyla į dvi dalis ir vienintelis būdas ištaisyti penkto laipsnio sužalojimą yra operacija.
dr. Šachmatai Wulandari, Sp.N
Neurologijos specialistas
Permata Pamulang ligoninė