Susipažinkite su imunologijos ir ligų jos tyrimu

Imunologija – sveikatos mokslo šaka, svarbi žmogaus sveikatai apskritai. Joje imunologai toliau tiria sudėtingą imuninę sistemą ir ligas, kurios gali atsirasti, kai ši sistema yra pažeista. Galima sakyti, kad imuninė sistema yra organizmo apsaugos sistema nuo bakterinių, virusinių, parazitinių infekcijų ir kt. Jei ši sistema yra nenormali, per daug agresyvi ar per pasyvi, organizmas patirs įvairių problemų – nuo ​​alergijos iki vėžio. Imunologijos vaidmuo tampa dar svarbesnis kilus protrūkiui, pavyzdžiui, ankstesniu Ebolos atveju. Dabar šie imunologai taip pat stengiasi surasti vakciną nuo koronaviruso (COVID-19).

Susipažinkite su imunologijos studija imunine sistema

Imunologija yra gyvų būtybių, įskaitant žmones, imuninės sistemos tyrimas. Pati imuninė sistema yra ląstelių ir baltymų rinkinys, apsaugantis žmogaus kūno organus nuo įsiveržusių organizmų, kad šie organai veiktų optimaliai. Imuninė sistema veikia sudėtingai. Tačiau paprastai kalbant, jūsų kūne yra du gynybos sluoksniai, būtent:

  • Įgimta imuninė sistema

Ši imuninė sistema yra pirmoji jūsų kūno gynybos linija, kai patenka mikroorganizmai, kurie kenkia organizmui. Ši įgimta imuninė sistema gali išvalyti negyvas kūno ląsteles ir svetimkūnius, kurie patenka į vidaus organus. Trūkumas yra tas, kad įgimta imuninė sistema yra nepriklausomas nuo antigenų dar žinomas kaip nespecifinis konkrečiam patogenui. Ši sistema taip pat neprisimena tam tikrų patogenų, kurie kada nors pakenkė organizmui, todėl negali automatiškai pašalinti šių patogenų iš organizmo.

  • Adaptyvi imuninė sistema

Įgimtos imuninės sistemos trūkumą padengs adaptyvioji imuninė sistema. Ši imuninė sistema yra priklausomas nuo antigenų ir gali konkrečiai veikti tam tikrus mikroorganizmus. Adaptyvi imuninė sistema gali atpažinti anksčiau įsiveržusius ir kenksmingus patogenus. Tai leidžia jiems greitai pašalinti kenksmingus mikroorganizmus iš organizmo.

Imunologijoje tiriamos ligos

Be imuninės sistemos, imunologija tiria ir ligas, susijusias su šios sistemos darbu. Šios imunologinių ligų rūšys skirstomos į tris grupes pagal tai, kaip imuninė sistema veikia šių ligų atsiradimą.

1. Veikla

Virusų, bakterijų, parazitų, toksinų ir kitų kenksmingų patogenų patekimas į organizmą automatiškai privers imuninę sistemą aktyviai su jais kovoti. Dėl to pajusite karščiavimą, dar vadinamą kūno temperatūros padidėjimu virš normalios slenksčio. Kai kurie žmonės karščiavimą galvoja kaip ligą, tačiau tai yra imuninės sistemos mechanizmas, padedantis maitinti jūsų kūną. Karščiavimas taip pat gali būti ženklas, kad prisitaikanti imuninė sistema „prisimena“ patogeną, todėl jį greičiau pašalins, kai jis sugrįžtų.

2. Imunodeficitas

Kai imuninė sistema yra nepakankamai aktyvi, sakoma, kad esate imunodeficito būsenoje. Esant tokiai situacijai, organizmas bus jautrus ligoms. Imunodeficitas gali atsirasti dėl trūkstamų imuninės sistemos komponentų, vienas iš jų – dėl tam tikrų vaistų įtakos. Tam tikros ligos taip pat gali sukelti imunodeficitą, būtent:

  • Vėžys

Šiai ligai būdingas nekontroliuojamas ląstelių augimas, todėl vienas iš jos padarinių yra imuninės sistemos funkcijos susilpnėjimas. Imunologijos tyrimai įrodo, kad vėžiu sergantiems pacientams gali būti taikoma imuninė terapija (imunoterapija), siekiant pagerinti imuninės sistemos darbą, kad ji galėtų kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

  • ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas)

Dėl šio viruso jūsų kūnas negalės kovoti su į organizmą patenkančiomis infekcijomis, todėl būsite imlesni tam tikroms ligoms. ŽIV nėra išgydoma, tačiau viruso plitimą galite slopinti tam tikrais vaistais ir gydymu. Jei negydoma nedelsiant, ŽIV gali išsivystyti į AIDS.įgytas imunodeficito sindromas).

3. Padidėjęs jautrumas

Padidėjęs jautrumas yra būklė, kai imuninė sistema pernelyg lengvai suveikia ir suaktyvina savo gynybos režimą. Imunologinių ligų atveju yra dvi ligos, susijusios su padidėjusiu jautrumu, tai yra autoimuninės ligos ir alergijos. Autoimuninė liga yra būklė, kai imuninė sistema atakuoja kūno organus, kuriuos ji turėtų apsaugoti. Pati sąlyga dar skirstoma į dvi dalis, būtent:
  • Pirminės autoimuninės ligos: autoimuninės ligos, kurios atsiranda gimus, pavyzdžiui, 1 tipo diabetas
  • Antrinė autoimuninė liga: autoimuninė liga, atsirandanti dėl daugelio veiksnių, tokių kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė, Krono liga ir vilkligė.
[[susiję straipsniai]] Tuo tarpu alergija pasireiškia kaip imuninės sistemos atsakas į nekenksmingas medžiagas, kurios patenka į organizmą. Ši medžiaga gali būti maisto, žiedadulkių ar dulkių pavidalu. Dėl imuninės sistemos atsako baltieji kraujo kūneliai išskirs cheminę medžiagą, vadinamą histaminu, kad pajustumėte žinomus alergijos simptomus. Tačiau imunologijos pasaulis vis dar toliau tiria alergijos atsiradimo organizme mechanizmą, siekdamas kontroliuoti ligą, galinčią sukelti anafilaksiją. Jei norite pasikonsultuoti su ekspertu, yra vidaus ligų specialistai, kurie visapusiškai mokosi imunologijos. Daktaro laipsnis yra Sp. PD-KAI, ty vidaus ligų specialisto konsultanto alergijos ir imunologijos. Kaip, ar domitės imunologijos studijomis?