Simptomas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) gali būti aptiktas anksti ir kiekvienam asmeniui būdingi skirtingi simptomai. Atminkite, kad vienintelis būdas sužinoti ankstyvuosius ŽIV simptomus yra atlikti laboratorinį tyrimą. Nors virusinė infekcija dažniausiai sukelia simptomus, tai nėra patikimas būdas sužinoti apie ŽIV infekciją. Tačiau yra keletas ankstyvų ŽIV simptomų, į kuriuos galite pažvelgti, kad suprastumėte, koks yra ŽIV pavojus. Tiesą sakant, yra ŽIV užsikrėtusių žmonių, kurie nejaučia jokių simptomų. Net jei nejaučiate jokių virusinės infekcijos požymių, nedelsdami atlikite laboratorinius tyrimus, ypač tiems, kuriems gresia pavojus. [[Susijęs straipsnis]]
Ankstyvieji ŽIV simptomai rizikos grupei priklausantiems asmenims
ŽIV pavojus yra baisus, todėl turėtumėte žinoti ankstyvuosius ŽIV simptomus. Iš esmės ŽIV infekcija gali atsirasti dėl tiesioginio kontakto su kelių rūšių kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, sperma, premanijos skysčiai. (iš anksto), makšties skysčiai, tiesiosios žarnos skysčiai ir motinos pienas. Neapsaugotas vaginalinis ar analinis seksas, taip pat dalijimasis adatomis ir švirkštais su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis gali padidinti perdavimo riziką. Asmenims nuo 13 iki 64 metų rekomenduojama bent kartą pasitikrinti dėl ŽIV atsargumo sumetimais ir numatant. Jei norite sužinoti ŽIV infekcijos riziką, galite atsakyti į šiuos klausimus.- Ar turėjote neapsaugotų lytinių santykių su žmogumi, sergančiu ŽIV, arba su asmeniu, kurio ŽIV statuso nežinote?
- Ar kada nors susileidote narkotikų (įskaitant hormonus, steroidus ir silikonus) arba dalinotės adatomis ar švirkštais su kitais?
- Ar jums kada nors buvo diagnozuota lytiškai plintanti liga?
- Ar jums kada nors buvo diagnozuota tuberkuliozė (TB) arba hepatitas?
- Ar kada nors turėjote lytinių santykių su kuo nors, kas į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų atsakytų „taip“?
- Ar kada nors patyrėte seksualinį priekabiavimą?
ŽIV infekcijos požymiai ir simptomai
ŽIV simptomai yra individualūs. Kai kuriems pacientams gali net nepasireikšti jokie ŽIV simptomai. Tačiau infekcija laikui bėgant gali sukelti tam tikrų bendrų pokyčių. Šie pokyčiai gali būti suskirstyti į tuos, kurie atsiranda per pirmąsias kelias savaites po užsikrėtimo ir mėnesius ar metus po užsikrėtimo. Atpažinkite ŽIV požymius ir simptomus, kad sužinotumėte, koks yra ŽIV pavojus.Pirmosios savaitės po užsikrėtimo
Praėjus 1–4 savaitėms po užsikrėtimo virusu, ŽIV užsikrėtusiems žmonėms gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai, kurie trunka 1–2 savaites. Šis gripas atsiranda dėl to, kad žmogaus organizmas reaguoja į ŽIV, o imuninė sistema bando su juo kovoti. Šio etapo simptomus gali pajusti ŽIV užsikrėtusių žmonių kūnas:- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Pilvo skausmas
- Gerklės skausmas
- Patinę limfmazgiai
- Bėrimas
- Raumenų ir sąnarių skausmai
Mėnesiai ar metai po užsikrėtimo
Praėjus pirmajam etapui, dauguma ŽIV užsikrėtusių žmonių pradės jaustis geriau. Tačiau tai nereiškia, kad šis virusas išnyko. Gali praeiti iki 10 metų, kol pasirodys kiti simptomai ir požymiai. Tuo metu virusas vis dar gyvas ir toliau aktyviai užkrės naujas jūsų kūno ląsteles. Per dešimt metų virusas sugebėjo pažeisti ir atakuoti imuninę sistemą. Esant tokiai būklei, būsite labiau linkę į grybelines, bakterines ar virusines infekcijas. Nes jūsų kūno mana nebėra pakankamai stipri kovoti ir išgyventi. Tiesą sakant, užsikrėtimas šiomis ligomis gali būti ženklas, kad jūsų infekcija pasikeitė nuo ŽIV iki AIDS. Toliau pateikiami ŽIV užsikrėtimo požymiai, kurių turėtumėte saugotis.- Svorio metimas
- Viduriavimas
- Karščiavimas
- Kosulys, kuris nepraeina
- Prakaitavimas naktį
- Burnos ir odos problemos
- Dažnos infekcijos
- Sunkios ligos
ŽIV testavimo svarba
ŽIV testas – tai laboratorinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti diagnozę asmenims, įtariamiems virusine infekcija. Kaip ir atliekant kitus laboratorinius tyrimus, atlikus ŽIV testą, pacientas gaus šiuos duomenis.- Trumpa ir paprasta informacija apie tyrimo naudą
- Forma, kurioje prašoma paciento sutikimo atlikti ŽIV testą
- Tyrimų rezultatai, pateikti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų
- Tolesnis gydymas vaistais ir kitais gydymo būdais, pvz., tuberkuliozės (TB) patikra, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) patikra, konsultavimas po patikros ir antiretrovirusinis gydymas vaistais (ARV), jei reikia.