Kai skamba dešinė ausis, ne vienam tai asocijuojasi su mistiniais dalykais. Netgi yra įvairios informacijos apie spengimo ausyse mitą pagal primboną. Tiesą sakant, įvykį galima paaiškinti mediciniškai, būtent dėl būklės, vadinamos spengimu ausyse. Spengimas ausyse yra būklė, kai manote, kad girdite garsą, sklindantį iš ausies vidaus. Nors spengimas ausyse vadinamas, žmonės, kurie jaučia spengimą ausyse, taip pat gali girdėti kitus garsus, tokius kaip švilpimas, čiulbėjimas, šnabždesys, murmėjimas ar net girgždėjimas. Tačiau garso šaltinis sklinda ne iš ausies išorės, o iš ausies vidaus. Spengimas ausyse gali sukelti spengimą dešinėje arba kairėje ausies pusėje, tačiau tai gali būti ir viena, ir kita. Skambėjimo garsas tikrai gali trukdyti veiklai. Sunkiais etapais ši būklė netgi gali sukelti nemigą ir depresiją.
Skambėjimo dešinėje ausyje reikšmė
Spengimas dešinėje ausyje nėra liga, tačiau jo buvimas gali rodyti ausies ar smegenų sutrikimą. Toliau pateikiamos kelios galimos spengimo dešinėje ausyje priežastys: • Vidurinės ar vidinės ausies pažeidimas
Tai dažniausia spengimo ausyse priežastis. Priežastis ta, kad čia ausis pagauna garso bangas ir perduoda šiuos signalus į smegenis. Kai smegenys nebepriima šio elektrinio signalo, jos skleidžia savo garsą. • Smegenų auglys
Skambėjimo dešinėje ausyje reikšmė, kuri kelia nerimą, yra auglio buvimas jūsų smegenyse. Smegenų navikams, blokuojantiems smegenų nervus, paprastai būdingas spengimas ausyse tik vienoje ausyje. Tačiau spengimo ausyse priežastis šiuo atveju yra gana reta. • Trauma
Trauma gali būti viena iš spengimo dešinėje arba kairėje ausyje priežasčių. Susidūrimas ar sužalojimas dešinėje ausyje taip pat gali sukelti spengimą ausyje. • Girdėti garsius garsus
Spengimo dešinėje ausyje priežastį dažniausiai patiria žmonės, girdėję stiprius garsus, tokius kaip bombos, aukšta muzika ir kt. • Tam tikrų vaistų poveikis
Vaistų vartojimas taip pat gali sukelti spengimą dešinėje ausyje. Pavyzdžiui, perdozavus aspirino, didelių antibiotikų dozių ir kt. • Menjero liga
Spengimas dešinėje ausyje, kurį jaučiate, gali būti Menjero ligos simptomas, jei jį lydi galvos skausmas, sunkios ausys ir klausos praradimas kelias valandas, bet vėliau praeina savaime ir gali vėl pasikartoti. • Pulsuojantis spengimas ausyse
Ši būklė atsiranda, kai kraujotaka aplink ausį yra nenormali. Be spengimo dešinėje ar abiejose ausyse, šiai būklei įtakos turi ir nėštumas, mažakraujystė, hipertiroidizmas ar auglių buvimas kraujagyslėse aplink ausis. Spengimo dešinėje ausyje reikšmė gali reikšti daugybę dalykų, galbūt net priežastis nėra nurodyta aukščiau. Norėdami įsitikinti, labai rekomenduojama, kad ausis patikrintų ausų, nosies ir gerklės (ENT) specialistas. [[Susijęs straipsnis]] Ar yra vaistų nuo spengimo dešinėje ausyje?
Spengimo ausyse gydymas priklauso nuo priežasties. Kartais spengimas dešinėje ausyje gali praeiti savaime be vaistų. Deja, daugeliu atvejų spengimo ausyse negalima išgydyti ar sumažinti, nepaisant priežasties. Taigi jokiu būdu negalima to įveikti, o gydytojas skirs gydymą tik tam, kad sumažintų neigiamus padarinius, tokius kaip nemiga, nerimas, klausos sutrikimai ir depresija. Štai keletas gydymo būdų, kaip išgydyti spengimą ausyse dešinėje, kairėje arba abiejose pusėse: • Garso terapija
Vienas iš jų – naudojant klausos aparatus, kurie sustiprina garsą, sklindantį iš ausies išorės, kad skambėjimas iš ausies vidaus pernelyg netrukdytų. • Spengimą ausyse sulaikanti terapija (TRT)
Šia terapija siekiama pakeisti mąstymą, mokant žmones, sergančius spengimu ausyse, priimti spengimą dešinėje ausyje, nuo kurios jie kenčia. Įrodyta, kad ši terapija pagerina 80% sergančiųjų spengimu ausyse gyvenimo kokybę. • Kognityvinė elgesio terapija
siekiama užkirsti kelią spengimu ausyse kenčiantiems nuo depresijos arba įveikti pačią depresiją, jei ji pasireiškė. Ši terapija nė kiek nesumažina spengimo ausyse sergančių žmonių. Be pirmiau minėtų gydymo būdų, žmonėms, kuriems spengimas dešinėje ausyje, taip pat patariama vadovautis sveikesniu gyvenimo būdu. Kai kurių įpročių, kurių privalu laikytis, pavyzdžiui, neklausyti muzikos per stipriu garsu, triukšmingoje aplinkoje naudoti ausų apsaugos priemones, reguliariai mankštintis ir valgyti sveiką maistą. Žmonėms senstant, ypač 60 metų ir vyresniems, klausos praradimas taip pat bus didesnis. Dėl to taip pat patariama reguliariai tikrinti savo ausų sveikatos būklę pas gydytoją. T ne tik sumažinti spengimo ausyse riziką, bet ir kitus sutrikimus, galinčius sumažinti gyvenimo kokybę. Taip pat nepamirškite reguliariai valyti ausų sieros.