Sportinės atletikos bėgimas ir išsamus paaiškinimas

Bėgimas yra greitų žingsnių dažnis, kurį atliekant, kūnas linkęs plūduriuoti, nes ant žemės vienu metu yra tik viena koja. Lengvojoje atletikoje bėgimas skirstomas į penkias sporto šakas: trumpų nuotolių bėgimą, vidutinių nuotolių bėgimą, ilgų nuotolių bėgimą, kliūčių bėgimą ir estafečių bėgimą. Kiekvienas bėgimo tipas turi skirtingą techniką ir taisykles. Čia yra išsamesnis paaiškinimas jums.

Bėgimas lengvojoje atletikoje

Bėgimo sportą galima suskirstyti į penkias, žemiau – kiekvienos šakos paaiškinimas ir skirtumai.

1. Trumpų nuotolių bėgimas

Trumpų nuotolių bėgimas prasideda pritūpimu.Trumpų nuotolių bėgimas yra viena iš sportinio bėgimo šakų, kurioje varžomasi 100 m, 200 m ir 400 m distancijose. Trumpų nuotolių bėgime žmonės, kurie varžysis, bėgs visu greičiu (sprintas), todėl šios lenktynės dažnai dar vadinamos sprintu. Trumpos distancijos lenktynėse naudojama starto technika – startas pritūpęs, o bėgikai prieš rungtynių pradžią turi padėti kojas ant starto bloko. Teisėjas duos laipsnišką ženklą, būtent: „Noriu“, „Pasiruošęs“ ir „Taip“. Signalas „Taip“ taip pat gali būti duodamas naudojant ginklo šūvį. Kiekviename signalo etape bėgikas pakeis savo kūno padėtį pradžioje iš visiškai pritūpusio į laipsnišką kilimą. Kai pasigirsta žodis „Taip“ arba šūvis, bėgikas pradės bėgti. Bėgimo varžybose starto technika yra labai svarbus etapas. Nes jei bėgikas starte padarys tris klaidas, jis gali būti diskvalifikuotas iš varžybų. Bėgimo trumpų nuotolių varžybos pagrindinėse varžybose vyksta 4 etapais: pirmasis, antrasis, pusfinaliai ir finalinis turas.

2. Bėgimas vidutinio nuotolio

Vidutinių distancijų lenktynėse įveikiama 800 arba 1500 m. Kita bėgimo šaka – vidutinių nuotolių bėgimas. Lengvojoje atletikoje vidutinių nuotolių bėgimas skirstomas į dvi distancijas – 800 m ir 1500 m. 800 m bėgime naudojama pritūpimų pradžia. Tuo tarpu ilgesnės distancijos bėgikai startuoja stovint. Skirtingai nuo trumpų nuotolių bėgikų, kurie gali išnaudoti visas savo jėgas prasidėjus lenktynėms, vidutinių nuotolių bėgikai, ypač tie, kurie įveikia 1500 m distanciją, turi labai gerai valdyti ištvermę ir greitį. Toliau pateikiama vidutinio nuotolio bėgimo technika, į kurią reikia atsižvelgti.
  • Kūnas visada turi būti atsipalaidavęs ir atsipalaidavęs.
  • Rankų siūbavimas turi būti ne per didelis, kaip bėgiojant trumpą atstumą.
  • Bėgdami pasilenkite į priekį maždaug 15 laipsnių nuo vertikalios linijos.
  • Fiksuotas žingsnio ilgis ir šlaunies svyravimo į priekį spaudimo plotis Žingsnio ilgis turi atitikti kojos ilgį.
  • Pakankamai pakelti keliai (ne taip aukštai kaip sprinte).
Tuo tarpu starto stovint technika vidutinio nuotolio lenktynėse yra tokia.
  • Kai teisėjas duoda ženklą „Pasiruošęs“, bėgikai turėtų žengti į priekį stovėdami tiesiai už starto linijos.
  • Kai signalas yra „pasiruošęs“, bėgikas stato kairę koją priekyje, o dešinę – už, bet dar nežengė ant starto linijos. Kūnas sukurtas pasilenkti į priekį.
  • Gavęs signalą „Taip“, bėgikas pradeda bėgti lėčiau.

3. Ilgų nuotolių bėgimas

Ilgų nuotolių bėgimo maratonas lenktyniavo greitkelyje Ilgų nuotolių bėgimas lengvojoje atletikoje – tai bėgimo varžybos daugiau nei 5000 metrų distancijoje. Bėgimo distancijos, dėl kurių dažnai ginčijamasi, yra 5000 metrų, 10 000 metrų ir 42 195 metrų maratonas. 5000 m ir 10 000 m ilgio distancijų lenktynes ​​galima surengti stadiono trasoje arba užmiestyje. Nors bėgimas maratonas dažniausiai vyksta kelyje, nes nuvažiuojamas atstumas labai ilgas. Kaip ir kitose bėgimo varžybose, ilgų nuotolių lenktynėse nugalėtoją lemia greičiausias laikas pasiekti finišą. Tačiau praktikoje ilgų nuotolių bėgikai turi gerai valdyti savo energiją ir kvėpavimą, kad galėtų gerai užbaigti lenktynes. Kadangi varžybos truks ilgai, kvėpavimo technika ilgų nuotolių bėgime vaidina labai svarbų vaidmenį. Kvėpavimo būdai, kuriuos dažnai naudoja nuotolių bėgikai:
  • Kvėpavimas iš burnos
  • Dažnas pilvo kvėpavimo naudojimas
  • Trumpai, negiliai kvėpuoti
  • Kvėpuokite reguliariai ir ritmingai
  • Kontroliuoja kvėpavimą klausydamas kvėpavimo garsų
Bėgdami ilgų nuotolių bėgikai naudos išorinį vidurinės pėdos padą kaip atramą. Šioje sporto šakoje naudojamas startas yra stovėjimas.

4. Estafetės bėgimas

Estafetės bėgikai perduoda lazdą kitam bėgikui. prieš jį. Šis procesas bus kartojamas keletą kartų, kol paskutinis komandos bėgikas pasieks liniją. Estafečių bėgimo komandą paprastai sudaro keturi bėgikai, būtent pirmasis bėgikas, antrasis bėgikas, trečiasis bėgikas ir ketvirtasis bėgikas. Tačiau estafečių bėgikų skaičius gali būti keičiamas pagal varžybų kriterijus į 2, 4, 8 ar daugiau, jei skaičius yra lyginis. Oficialiose varžybose vienoje komandoje besivaržančių estafečių skaičius dažniausiai yra 4 žmonės. Estafetės, kuriose dažnai varžomasi, yra 4 x 100 metrų ir 4 x 400 metrų. Tai reiškia, kad kiekvienas komandos narys turi nubėgti 100 ar 400 metrų, kol galiausiai pasieks kitoje pozicijoje esantį komandos draugą ir duos estafetę tęsti lenktynes. Lazdų gavimas ir davimas estafetėse negali būti savavališkai. Šie žinomi lazdelės priėmimo būdai bėgiojant estafetėje:

• lazdelės gavimo matant (vizualiai) technika

Bėgikas, gavęs lazdą, tai daro bėgiodamas, sukdamas galvą pažiūrėti į ankstesnio bėgiko duotą lazdą. Lazdos priėmimas tokiu būdu dažniausiai atliekamas 4 x 400 metrų atstumu.

• lazdos gavimo nematant technika (nevizualinė)

Bėgikas, gavęs lazdą, tai daro bėgdamas nežiūrėdamas į lazdą, kurią ruošiasi gauti. Lazdos gavimo būdas nežiūrint dažniausiai naudojamas estafetėse 4 x 100 metrų. Be to, lazdelės davimas ir gavimas taip pat gali būti skirstomas pagal jos davimo kryptį:

• Lazdelių davimo ir gavimo iš apačios technika

Ši technika dažniausiai atliekama, jei bėgikas lazdą neša kairėje rankoje. Gavėjas ruošiasi priimti lazdelę delnu žemyn. Prieš duodamas lazdą, bėgikas, nešantis lazdą, pasukuos ją iš nugaros į priekį ir duos iš apačios, nukreipta į gavėjo delną.

• Lazdelių davimo ir gavimo iš viršaus technika

Taikant šią techniką, gavėjo delnas bus nukreiptas į viršų, o lazdelės davėjas deda lazdelę pagal gavėjo delno kryptį. Estafetėse kaire ranka nešamas lazdas priims ir kaire ranka, ir atvirkščiai.

5. Tikslo bėgimas

Bėgimas privalo peršokti tikslą bėgimo su kliūtimis bėgimo varžybose Bėgimo sporto šakos, kurios vykdomos šokinėjant per tikslą, vadinamos kliūtimis arba kliūtimis. Varžybose vyksta trys distancijos: 100 metrų moterims, 110 metrų vyrams ir 400 metrų moterims ir vyrams. Lengvosios atletikos varžybose kiekvienoje trasoje bus įvesta po 10 kliūčių pagal šias taisykles:
  • 100 metrų bėgimo su kliūtimis rungtyje atstumas nuo starto taško iki pirmojo tikslo yra 1,13 metro, o nuo pirmojo tikslo iki antrojo tikslo ir taip toliau – 8,50 metro. Atstumas nuo paskutinio tikslo iki finišo linijos yra 10,50 metro.
  • 110 m bėgimo su kliūtimis rungtyje atstumas nuo starto taško iki pirmojo tikslo yra 13,72 metro, o nuo pirmojo tikslo iki antrojo tikslo ir taip toliau – 9,14 metro. Atstumas nuo paskutinio tikslo iki finišo yra 14,02 metro.
  • 400 metrų barjerinio bėgimo rungtyje atstumas nuo starto taško iki pirmojo tikslo yra 1,14 metro, o nuo pirmojo iki antrojo tikslo – 35 metrai. Atstumas nuo paskutinio tikslo iki finišo yra 40 metrų.
Tuo tarpu naudojamas tikslas taip pat turi tam tikras taisykles, kurių reikia laikytis, būtent:
  • Vartai turi būti pagaminti iš metalo ar kitos tinkamos medžiagos.
  • 100 metrų bėgimo su kliūtimis rungtyje naudojamo tikslo aukštis yra 0,84 metro, o 110 metrų – 1,067 metro. Moterų 400 metrų vartų aukštis yra 0,762 metro, o vyrų – 0,914 metro.
[[Susijęs straipsnis]]

Pastabos iš SehatQ

Lengvojoje atletikoje yra įvairių bėgimo šakų ir kiekviena turi savo techniką, kurią reikia įvaldyti. Bėgimas gali būti sveika fizinė veikla, taip pat fizinis judrumas.