Spermatogonezė ir oogenezė, žmogaus gamybos procesas

Už žmogaus sukūrimo slypi ilgas etapas, apimantis spermatozoidų ir kiaušialąsčių formavimąsi per procesus, žinomus kaip spermatogenezė ir oogenezė, kol galiausiai vienas kitą suranda. Kaip vyksta procesas?

Viskas prasideda, kai įvyksta gametogenezė

Gametogenezė yra lytinių ląstelių arba lytinių ląstelių susidarymo procesas. Gametų ląsteles sudaro vyriškos lytinės ląstelės (spermatozoidai), gaminamos sėklidėse, ir moteriškos lytinės ląstelės (kiaušialąstės), gaminamos kiaušidėse. Prieš susitikdamos viena su kita apvaisinimo procese, šios dvi lytinės ląstelės turi pereiti brendimo procesą, kad būtų galutinai išlaisvintos. Spermatozoidų brendimo procesas vadinamas spermatogeneze, o kiaušialąsčių – oogeneze. Abu turi keturis proceso etapus, būtent dauginimosi, augimo, brendimo ir formos pasikeitimo etapus.

Spermatogenezė, spermos kelionė nuo susiformavimo iki pasirengimo išsiskirti

Spermatozoidų iliustracija Spermatogenezė yra spermatozoidų, kuriuos paprastai vadiname sperma, formavimosi proceso pradžia. Šis procesas vyksta vyriškuose lytiniuose organuose, vadinamuose sėklidėmis, būtent sėkliniuose kanalėliuose. Sėkliniai kanalėliai vaidina svarbų vaidmenį spermatozoidų susidarymo procese, nes ant jų sienelių yra tūkstančiai būsimų spermatozoidų (spermatogonijos/spermatogonijos). Šias spermatozoidų sėklas maitina Sertoli ląstelės, kurios taip pat randamos sėkliniuose kanalėliuose, kad galėtų vykdyti ląstelių dalijimąsi, susidedančią iš mitozės ir mejozės, kol galiausiai iš jų susidaro subrendę spermatozoidai. Subrendę spermatozoidai laikomi vamzdelyje, esančiame už sėklidžių, prielipo. Iš epididimio spermatozoidai pereina į kitas dalis, vadinamus kraujagyslėmis ir ejakuliaciniu lataku. Ejakuliacijos latake į spermą įpilama skysčio, kurį gamina kiti reprodukciniai organai, tokie kaip sėklinės pūslelės, prostatos liauka ir šlaplės svogūnėlis, kad susidarytų skystis, paprastai vadinamas sperma arba sperma. Tada šis skystis patenka į šlaplę ir pašalinamas ejakuliacijos metu.

Spermatogonezę įtakojantys veiksniai

Spermos formavimosi procesui įtakos turi šie veiksniai, įskaitant:

1. Hormonai

Hormonai vaidina svarbų vaidmenį spermos susidarymo procese. Šiame procese dalyvauja keli hormonų tipai, būtent:

• LH (Liuteinizuojantis hormonas)

LH stimuliuoja Leydig ląsteles sėklidėse gaminti hormoną testosteroną, kuris gali paskatinti spermatogenezės procesą.

• FSH (Folikulus stimuliuojantis hormonas)

FSH yra hormonas, galintis paskatinti Sertoli ląsteles gaminti ABP.Androgenus surišantis baltymas), kurios funkcija yra apsaugoti, palaikyti ir maitinti spermos sėklą, kol ji tampa subrendusia sperma.

• Testosteronas

Testosteronas yra sėklidžių gaminamas hormonas, kuris skatina lytinių organų vystymąsi, kad būtų galima atlikti spermatogenezę. Minėtų hormonų balansas padės formuotis kokybiškai spermai. Kita vertus, jei yra kiekybės disbalansas, spermatozoidų kokybė pablogės, todėl sperma gali nesugebėti apvaisinti kiaušinėlio.

2. Sėklidžių temperatūra

Temperatūros padidėjimas sėklidėse dėl ilgalaikio karščiavimo arba ilgalaikio per didelio karščio gali sumažinti spermatozoidų judrumą ir skaičių bei padidinti nenormalių spermatozoidų skaičių spermoje. Veiksmingiausias spermatozoidų susidarymas yra 33,5°C temperatūroje (žemesnėje nei kūno temperatūra).

3. Liga

Sunki sėklidžių liga arba kraujagyslių užsikimšimas gali sukelti azoospermiją – sutrikimą, kai spermatozoidai visai nesusiformuoja. Be to, jei kapšelyje (sėklidžių maišelyje) išsiplėtė venos, vadinamos varikocele, tai gali trukdyti kraujo tekėjimui į sėklides ir taip sumažinti spermatozoidų susidarymo greitį.

4. Vaistai

Vaistų, tokių kaip cimetidinas, spironolaktonas ir nitrofurantoinas, arba marihuanos vartojimas gali turėti įtakos pagamintų spermatozoidų skaičiui. [[Susijęs straipsnis]]

Oogenezė, kiaušialąstės kelionė nuo susiformavimo iki pasirengimo apvaisinti

Kiaušidės, kiaušialąstės susidarymo vietos, iliustracija Oogenezė yra kiaušinėlio (kiaušialąstės) susidarymo kiaušidėje procesas, vadinamas kiaušidėmis. Oogenezė prasideda nuo gemalo kiaušinėlių, vadinamų oogonia, susidarymo. Moterų kiaušialąstės pradeda formuotis dar motinos įsčiose, kai jos dar yra vaisiaus, jau turinčio reprodukcinius organus, pavidalu. Kaip ir spermatozoidų susidarymas, kiaušialąstės taip pat patiria dalijimosi procesus, vadinamus mitoze ir mejoze. Trečiojo vaisiaus gyvenimo mėnesio pabaigoje visos oogonijos baigtos ir yra pasirengusios pereiti į dalijimosi stadiją. Visos šios oogonijos pasiskirstys ir taps kiaušinėlių ląstelėmis. Šis dalijimasis sustoja tik tol, kol gimsta mergaitė. Šio proceso metu susiformuos 6-7 milijonai kiaušialąsčių ir iki kūdikio gimimo sumažės iki maždaug 1 milijono kiaušinėlių. Šių kiaušinėlių skaičius ir toliau mažėja, kol apie 300 000 kiaušinių yra saugoma iki brendimo. Po brendimo moteris įeis į aktyvų reprodukcinį laikotarpį, kai kartą per mėnesį vėl vyksta oogenezė, kuri reguliuojama menstruaciniame cikle. Aktyvaus dauginimosi laikotarpiu tolesniam apvaisinimui bus išleista tik apie 300-400 subrendusių kiaušinėlių. Moteriai senstant šių kiaušinėlių skaičius ir kokybė toliau mažės. Menstruacinio ciklo metu kiaušidės gamins 5-20 mažų maišelių, vadinamų folikulais. Kiekviename iš šių folikulų yra nesubrendusi kiaušinėlis. Tačiau galiausiai subręs tik patys sveikiausi kiaušinėliai. Subrendusius kiaušinėlius išleidžia kiaušidės į kiaušintakį, vadinamą kiaušintakiu. Be to, jei kiaušinėlis susitinka su spermos ląstele ir sėkmingai apvaisinamas, kiaušinėlis liks kiaušintakyje ir prisitvirtins prie gimdos sienelės. Jei apvaisinimas neįvyksta, maždaug po 14 dienų kiaušinėlis bus pašalintas iš organizmo menstruacinio kraujo pavidalu.

Oogenezę įtakojantys veiksniai

Oogenezės formavimosi procesą įtakoja kelių hormonų, tokių kaip FSH ir LH, darbas. Menstruacinio ciklo metu smegenų dalis, vadinama pagumburiu, gamina hormoną GnRH (GnRH).gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas), kuris skatina hormonus gaminančią liauką (hipofizę) išskirti hormonus FSH ir LH. Šis įvykis sukelia daugybę procesų kiaušidėse, dėl kurių išsiskiria hormonai estrogenas ir progesteronas, kurie galiausiai skatina ovuliaciją. Jei yra šių hormonų disbalansas, bus sutrikdyta ir ovuliacija.

Skirtumas tarp spermatogonezės ir oogenezės

Skirtumas tarp spermatogenezės ir oogenezės yra šiais punktais:

• Ląstelių formavimosi tipas

Spermatogenezė – tai spermatozoidų susidarymas, kurį patiria vyrai, o oogenezė – kiaušinėlių susidarymas, kurį patiria moterys.

• Įvykio vieta

Spermatogenezė vyksta vyrų sėklidėse, o oogenezė vyksta moterų kiaušidėse.

• Atsiradimo laikas

Spermatogenezė prasideda tik brendimo metu, o ovogenezės procesas prasideda, kai jis dar yra vaisius, būtent embriono vystymosi stadijoje.

• Augimo fazė

Spermatogenezė apima trumpą augimo fazę, o oogenezė apima ilgą fazę.

• Atsiradimo ciklas

Spermatogenezė vyksta nuolat po brendimo, o oogenezėje ji vyksta cikliškai. Spermatogonezė ir oogenezė yra dauginimosi proceso dalis, kurią įtakoja keli veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir išlaikyti pusiausvyrą. Jei turite problemų dėl vaisingumo, gali būti, kad priežastis slypi abiejuose procesuose. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją dėl tolimesnės konsultacijos.