Šias 12 dažnų galvos skausmų priežasčių reikia stebėti

Kai dažnai svaigsta galva, ši būklė tikrai gali priversti jus jaustis nepatogiai trukdyti kasdieninei veiklai. Šios problemos gali kilti dėl to, kad yra pagrindinė būklė, tai gali būti dėl ligos ar kitų sveikatos būklių. Todėl dažno galvos skausmo priežastys yra įvairios – nuo ​​lengvų iki sunkių. Tai svarbu žinoti, kad galėtumėte pasirinkti tinkamą galvos skausmo gydymą. Taigi, kokios yra priežastys?

Įvairios dažno galvos skausmo priežastys

Galvos svaigimas yra daugybė pojūčių, tokių kaip plūduriavimas, sukimasis ir fizinio nestabilumo jausmas. Paprastai apsvaigstate per greitai atsistoję ar sėdėdami, intensyviai mankštindamiesi ir greitai sukant kūną. Ši būklė retai rodo skubią medicinos pagalbą. Tačiau priežastys gali būti įvairios – nuo ​​laikinų fizinių pokyčių iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Jei ši problema kartosis pakartotinai, žinoma, ji gali trukdyti gyvenimui. Dažno galvos skausmo priežastys, įskaitant:
  • Judesio ligos

Ar dažnai svaigstate keliaudami automobiliu? Jei taip, tuomet jums gali kilti judesio liga. Pasikartojantis judėjimas transporto priemonėje gali sutrikdyti vidinės ausies struktūrą, sukelti galvos svaigimą, pykinimą ir net vėmimą.
  • Sumažėjęs kraujospūdis

Staigus kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti galvos svaigimą, pusiausvyros praradimą ir jausmą, kad tuoj apalpsite. Šis žemas kraujospūdis gali atsirasti per greitai atsisėdus arba atsistojus. Kitos sąlygos, tokios kaip dehidratacija, kraujo netekimas, alerginės reakcijos ir tam tikrų vaistų vartojimas, taip pat gali sukelti kraujospūdžio pokyčius.
  • Prasta kraujotaka

Kai širdis negali pumpuoti pakankamai kraujo į smegenis, gali svaigti galva. Be to, dažną galvos svaigimą taip pat gali sukelti sumažėjęs kraujo tūris, dėl kurio sutrinka kraujo tekėjimas į smegenis arba vidinę ausį.
  • Mažas cukraus kiekis kraujyje

Kai cukraus kiekis kraujyje nukrenta iki per žemo skaičiaus (hipoglikemija), galite jausti galvos svaigimą. Be to, galite jaustis alkani, drebėti, prakaituoti ir sutrikti. Hipoglikemija atsiranda, kai praleidžiate maistą, geriate per daug alkoholio, turite hormonų disbalansą ir vartojate tam tikrus vaistus, tokius kaip insulinas ar aspirinas.
  • Geležies trūkumas (anemija)

Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, kai organizmas neturi pakankamai deguonies prisotinto kraujo. Dėl šios būklės galite dažnai svaigti galva, pavargti, nusilpti ir blyški oda.
  • Perkaitęs ir dehidratuotas

Jei dažnai užsiimate veikla karštu oru arba jei jūsų kūnas negauna pakankamai skysčių, dažnai galite jausti galvos svaigimą dėl perkaitimo ar dehidratacijos. Perkaitusios ar dehidratuotos smegenys negaus pakankamai deguonies, todėl atsiranda galvos svaigimas, nuovargis ir troškulys. Deja, kai kurie žmonės nepaiso gėrimo svarbos norint pakeisti prarastus kūno skysčius.
  • Stresas

Streso metu smegenys išskiria hormonus, kurie veikia kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių sistemas. Šie hormonai gali susiaurinti kraujagysles, padidinti širdies susitraukimų dažnį ir sukelti paviršutinišką kvėpavimą. Jei nuolat patiriate stresą, galite jausti dažną galvos svaigimą, galvos skausmą, krūtinės skausmą, miego sutrikimus, susikaupimo sunkumus, pykinimą. [[Susijęs straipsnis]]
  • Nerimo sutrikimai

Galvos svaigimas yra dažnas nerimo sutrikimų simptomas. Sunkios emocinės situacijos gali sukelti nerimo sutrikimus. Ne tik galvos svaigimas, bet ir per didelis nerimas, nerimas, sumišimas, dirglumas, prakaitavimas, galvos skausmai ir kt.
  • Tam tikri vaistai

Dažnas galvos svaigimas taip pat gali būti šalutinis vartojamų vaistų poveikis. Tam tikri vaistai, tokie kaip prieštraukuliniai vaistai, antidepresantai ir trankviliantai, gali sukelti būklę. Netgi kraujospūdį mažinantys vaistai gali sukelti galvos svaigimą ir apalpimą, jei kraujospūdis per daug sumažėja.
  • Minus akis

Asmuo, kurio akys yra neigiamos, dažnai sukels galvos svaigimo simptomus, be įpročio prisimerkti. Jei dažnai svaigsta galva, akis nedelsiant turi patikrinti oftalmologas.
  • Turi aukštą cholesterolio kiekį

Didelis MTL gali sukelti apnašų susidarymą kraujagyslėse arba vadinamą ateroskleroze. Susidarius šiai apnašai kraujagyslės tampa neelastingos, susiaurėja ir trukdys tiekti deguonį į organus, įskaitant smegenis, sukeldamos galvos svaigimą.
  • Vertigo

Sukimosi pojūtis ir pusiausvyros praradimas yra pagrindiniai galvos svaigimo simptomai. Ši būklė gali atsirasti dėl sutrikusio nervinių signalų siuntimo iš akies į smegenis, kurie vėliau perduodami į vidinę ausį, procese.

Kaip susidoroti su dažnu galvos svaigimu

Kai dažnai svaigsta galva, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad jį pašalintumėte. Tačiau būtų geriau, jei pasikonsultuotumėte ir su gydytoju, ypač jei būklė labai trikdo. Kalbant apie tai, kaip kovoti su dažnu galvos svaigimu, galite pabandyti, be kita ko:
  • Poilsis. Nedelsdami atsisėskite arba atsigulkite, kol galvos svaigimas praeis. Taip galite neleisti nukristi ar susižeisti praradus pusiausvyrą.
  • Venkite staiga pakeisti kūno padėtį. Tai gali pabloginti galvos svaigimą. Taigi, kai norite keisti pozicijas, darykite tai lėtai.
  • Venkite kofeino, alkoholio ir tabako vartojimo. Šios medžiagos gali apsunkinti galvos svaigimą, todėl jų reikėtų vengti.
  • Reguliariai gerkite vandenį. Išgerkite bent 8 stiklines vandens per dieną, pakankamai išsimiegokite ir venkite streso.
  • Valgyk sveiką maistą. Sveika mityba, tokia kaip daržovės, vaisiai ir liesi baltymai, gali padėti išvengti galvos svaigimo.
  • Vartodami nereceptinius vaistus, pavyzdžiui, meklizinas arba antihistamininiai vaistai, gali padėti sumažinti galvos svaigimą ar pykinimą.
  • Patikrinkite savo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Reguliarūs tyrimai gali padėti išvengti komplikacijų, tokių kaip infarktas, insultas.
Jei įtariate, kad galvos svaigimą sukėlė vaistai, pasitarkite su gydytoju dėl dozės mažinimo ar keitimo. Pasitarkite su gydytoju apie galvos svaigimo dažnumą ir sunkumą. Gydytojas nustatys diagnozę ir paskirs jums tinkamą gydymą, kad galėtumėte greitai pasveikti. [[Susijęs straipsnis]]