Tiems iš jūsų, kurie nežino specialiųjų mokyklų reikšmės, Indonezijos Respublikos vyriausybės 1991 m. nutarime Nr. 72 dėl specialiojo ugdymo paaiškinama, kad specialusis ugdymas yra specialiai organizuojamas mokiniams, fiziniai ir (arba) psichikos sutrikimai. Tuo tarpu pagal knygą Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas Specialiųjų poreikių turinčio ankstyvojo vaikų ugdymo profesoriaus, Yogyakarta State University, Suparno, Ypatingosios mokyklos (SLB) yra mokymo forma tiems, kuriems dėl fizinių, emocinių ar psichinių socialinių sutrikimų sunku sekti mokymosi procesą apskritai, tačiau turi potencialų ypatingą intelektą ir talentą. Pabrėžtina, kad vaikas gali mokytis SLB mokykloje, jei jam sunku sekti mokymosi procesą taikant įprastinius mokymosi metodus.
Neeilinių mokyklų tipai
Specialiųjų mokyklų tipai išskiriami pagal mokinių patiriamų sutrikimų tipus. Štai keletas SLB tipų, kuriuos turite žinoti. 1. Specialioji mokykla A (SLB A)
SLB A yra neeilinė mokykla, skirta vaikams su regėjimo negalia. Todėl mokymosi metodas šioje mokykloje turi skatinti mokinius suprasti dalyką. Mokymosi priemonės SLB A mokyklose paprastai yra knygos Brailio raštu ir magnetofonai. 2. Specialioji mokykla B (SLB B)
SLB B yra mokykla, skirta vaikams, turintiems klausos sutrikimų, ty vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Šioje Specialiojoje mokykloje vaikai bus mokomi bendrauti skaitant lūpų judesius. išmokti gestų kalbos naudodamiesi rankų gestais (užsiminta kalba), ir mokytis naudodamiesi pagalbinėmis priemonėmiskochlearinis implantas). 3. Specialioji mokykla C (SLB C)
SLB C yra neeilinė mokykla, skirta protinio atsilikimo arba žemesnio nei vidutinio intelekto vaikams. Šioje specialioje mokykloje gali lankytis ir vaikai, kurie nesugeba prisitaikyti prie supančios aplinkos. Todėl šioje mokykloje jie mokysis, kaip tobulėti ir bendrauti, nes protiškai atsilikę vaikai paprastai sunkiai bendrauja ir atsitraukia iš aplinkos. 4. Specialioji mokykla D (SLB D)
SLB D yra speciali mokykla vaikams su fizine negalia, ty tiems, kurie turi galūnių trūkumų. Šios specialiosios mokyklos ugdymo tikslas – ugdyti kiekvieno vaiko potencialą, kad mokiniai būtų savarankiški ir produktyvūs. 5. Specialioji mokykla E (SLB E)
SLB E – tai neeilinis mokyklinis ugdymas, skirtas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tunalaras yra sutrikimas, kliūtis ar elgesio sutrikimas, dėl kurio vaikai mažiau gali prisitaikyti tiek prie šeimos, tiek prie mokyklos, tiek prie supančios bendruomenės. Vaikai, turintys klausos sutrikimų, turi emocinio ir socialinio vystymosi sutrikimų arba abu. Protiškai atsilikusių vaikų potencialui ugdyti reikalingos specialios tarnybos ir ugdymas, kad jie galėtų išmatuoti savo emocijas ir atlikti socializacijos funkcijas. 6. Specialioji mokykla G (SLB G)
SLB G yra mokykla, skirta vaikams, turintiems įvairią negalią, ty tiems, kurie turi kelių sutrikimų derinį. Daugialypės negalios žmonės paprastai mažiau bendrauja arba net nebendrauja. Vaikų, turinčių dauginę negalią, motorinis vystymasis dažniausiai vėluoja. Todėl vaikams su daugybe negalių reikia skirtingų mokymosi priemonių, kad vaikų savarankiškumo jausmas padidėtų. Kiekviena SLB mokykla turi skirtingas patalpas ir mokymosi metodus, pritaikytus pagal specialiuosius jos mokinių poreikius. Pagrindinis specialiųjų poreikių vaikų, lankančių SLB, tikslas – gydytis pagal jų gabumus, interesus, gebėjimus, sutrikimus. Taip studentai ir studentai gali įgyti savarankiškumo ir įgūdžių, kurie bus naudingi jų tolimesniam gyvenimui. [[Susijęs straipsnis]] Ko mokoma specialiosiose mokyklose?
Neeilinėje mokykloje mokiniai ir studentai gaus specialų nurodymą ir reabilitaciją dėl sutrikimo, kurį jie turi. Pateiktos gairės – tai pagalba studentams ir studentams atrasti save, įveikti su negalia susijusias problemas, supažindinti su aplinka, planuoti ateitį. Tuo tarpu reabilitacija – tai pastangos suteikti medicininę, socialinę ir įgūdžių pagalbą, kad vaikai galėtų lankyti mokslus. Medicininė reabilitacija apima studentų ar studentų su negalia gydymo ir sveikatos atkūrimo procesą, taip pat aprūpinimą pagalbinėmis priemonėmis ar kūno pakaitalais. Galiausiai, socialinė reabilitacija apima socialinio orientavimo teikimą, pavyzdžiui, mokinių prisitaikymo ir asmeninio tobulėjimo kryptis. Šią reabilitaciją dažniausiai atlieka bendrosios praktikos gydytojai, specialistai, logopedai, kineziterapeutai, psichologai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai.