Virškinimas yra labai sudėtingas procesas. Virškinimas vyksta ne tik tada, kai kramtome maistą burnoje, bet ir dalyvauja įvairūs virškinimo fermentai išilgai virškinamojo trakto. Apskritai, virškinimo sistema apima du procesus, būtent cheminį virškinimą ir mechaninį virškinimą. Sužinokite daugiau apie skirtumus.
Cheminis virškinimas ir kuo jis skiriasi nuo mechaninio?
Kaip rodo pavadinimas, cheminis virškinimas yra virškinimas, kurio metu naudojamos cheminės medžiagos fermentų pavidalu, siekiant suskaidyti dideles maistines medžiagas į mažesnius dydžius, kad organizmas jas lengvai pasisavintų. Tuo tarpu mechaninis virškinimas – tai virškinimas, kurio metu organizme vyksta fizinis judėjimas, kurio tikslas – pakeisti maisto molekulių dydį. Tiek cheminis, tiek mechaninis virškinimas prasideda burnoje, iškart po to, kai suvalgome maistą. Abu yra sinergizuojami vienas su kitu, kad maisto maistinės medžiagos būtų tinkamai virškinamos ir pasisavinamos, kad kūnas, audiniai ir ląstelės galėtų jas panaudoti kaip energiją.Mechaninio virškinimo svarba organizmui
Mechaninis virškinimas organizme vyksta trimis procesais, būtent kramtymu (kramtyti) burnoje, maišant (plakimas) skrandyje ir segmentaciją plonojoje žarnoje. Mechaniniame virškinime yra dar vienas populiarus judėjimas, vadinamas peristaltika. Šis judėjimas reiškia nevalingą stemplės, skrandžio ir žarnyno raumenų minkymą, kad suskaidytų maistą, leidžiant maistui patekti per virškinimo sistemą. Mechaninis virškinimas yra labai svarbus organizmui, nes jis padeda maistui toliau judėti į galutinę virškinimo „stotį“ ir padeda maistą paveikti cheminio virškinimo fermentais.O kaip su cheminiu virškinimu?
Maistinės medžiagos, kurias vartojame, iš tikrųjų yra didelio dydžio, todėl jas turi virškinti ir paversti fermentais, esančiais virškinamajame trakte. Peristaltika ir mechaninis virškinimas padeda „sutraukti“ maistą, tačiau jie vis tiek yra pakankamai dideli, kad ląstelės galėtų jį absorbuoti. Cheminio virškinimo fermentai paverčia šias maistines medžiagas produktais, kuriuos organizmas gali pasisavinti:- Riebalai paverčiami riebalų rūgštimis ir monogliceridais
- Nukleorūgštys tampa nukleotidais
- Polisacharidai arba angliavandeniai virsta monosacharidus
- Baltymai paverčiami aminorūgštimis
Cheminis virškinimas organizme
Cheminis virškinimas prasideda iškart, kai tik maistas patenka į burną. Tada šis virškinimo procesas baigsis storojoje žarnoje.1. Cheminis virškinimas burnoje
Be mechaninio virškinimo, burnoje esantis maistas taip pat bus virškinamas cheminiu būdu dėl seilių. Seilėse yra virškinimo fermentų, kurie signalizuoja, kad virškinimas tuoj prasidės. Burnos ertmėje yra kelių rūšių cheminių virškinimo fermentų, įskaitant:- Lingual lipazė, kuri yra fermentas, atsakingas už tam tikros rūšies riebalų, vadinamų trigliceridais, virškinimą
- Seilių amilazė yra fermentas, kuris skaido angliavandenius kaip polisacharidus
2. Cheminis virškinimas skrandyje
Po burnos maistas per stemplę pateks į skrandį. Skrandyje yra du pagrindiniai fermentai, chemiškai virškinantys šį maistą, būtent:- Pepsinas, kuris yra fermentas, kuris skaido baltymus į mažesnius peptidus
- Skrandžio lipazė yra fermentas, kuris taip pat yra atsakingas už trigliceridų virškinimą
3. Cheminis virškinimas plonojoje žarnoje
Plonoji žarna gali būti cheminės absorbcijos centras. Plonojoje žarnoje virškinami pagrindiniai maisto komponentai, tokie kaip aminorūgštys, peptidai ir gliukozė energijai gauti. Gaminami labai įvairūs fermentai, kuriuos taip pat dovanoja netoliese esanti kasa. Štai keletas kasos fermentų, kurie yra labai svarbūs cheminiam virškinimui:- Kasos amilazė, kuri taip pat yra atsakinga už polisacharidų virškinimą į disacharidus
- Kasos lipazė, fermentas, kuris taip pat padeda virškinti trigliceridus į riebalų rūgštis
- Kasos nukleazės, fermentai nukleino rūgštims virškinti į nukleotidus
- Kasos proteinazė, fermentas, atsakingas už peptidų virškinimą iš baltymų į aminorūgštis
- Maltazė, fermentas, atsakingas už maltozės virškinimą dėl polisacharidų virškinimo, tampa gliukoze, kuri yra monosacharidas.
- Sacharozė, kuri yra fermentas, kuris skaido disacharidą sacharozę į gliukozę ir fruktozę
- Peptidazė, fermentas, kuris taip pat skaido peptidus iš baltymų į aminorūgštis
- Lipazė, fermentas, kuris taip pat skaido trigliceridus į riebalų rūgštis ir glicerolį
- Enterokinazė, fermentas, kuris skaido tripsinogeną į tripsiną
- Laktazė – fermentas, skaidantis laktozę į gliukozę ir galaktozę