Pripažinkite eutanazijos veiksmus, kurie dažnai turi privalumų ir trūkumų

Ar kada nors žiūrėjote filmą „Aš prieš tave“? Filmas, sukurtas pagal Jojo Moyeso romaną, patraukė visuomenės dėmesį, nes iškėlė veikėjo įvykdytos eutanazijos temą. Eutanazija jums vis tiek gali pasirodyti svetima. Nes iki šiol Indonezijoje vis dar nėra jokių teisinių reglamentų ar reglamentų, susijusių su eutanazija, kurie yra taikomi ir vykdomi. Tiesą sakant, daugelis partijų apie tai diskutuoja.

Kas yra eutanazija?

Terminas eutanazija kilęs iš graikų kalbos, būtent eu ir thanatos . Sakyk eu reiškia be kančios, tuo tarpu thanatos reiškia mirtį. Taigi, eutanazija reiškia palengvinti žmonių, kuriems gresia mirtis, kančias. Kitaip tariant, eutanazija yra sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama nutraukti gyvenimą to, kuris kenčia ar kenčia dėl nepakeliamo skausmo ir neturi vilties pasveikti. Tai atliekama greitai ir neskausmingai, siekiant palengvinti paciento kančias. Tam tikrose šalyse, kuriose eutanazija yra legali, sprendimas atlikti šią procedūrą priimamas paties paciento prašymu. Tačiau sprendimus gali priimti šeima ar medicinos personalas, nes pacientas yra bejėgis.

Eutanazijos rūšys

Galima rinktis iš kelių eutanazijos tipų, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip vietiniai įstatymai, fizinė ir psichinė sveikata, įsitikinimai ir asmeniniai pomėgiai. Eutanazijos rūšys, be kita ko:

  • Savanoriška eutanazija

Savanoriška eutanazija – tai eutanazija, kai pacientas prašo, duoda leidimą arba sutinka nutraukti savo gyvenimą, kreipdamasis į medicinos specialistą. Pacientas taip pat puikiai supranta, kas atsitiks, ir nepriima šių sprendimų spaudžiamas ar veikiamas kitų.

  • Eutanazija nesavanoriška (nesavanoriška)

Nevalinga eutanazija – tai eutanazija, kai sprendimą nutraukti paciento gyvybę paciento vardu priima kita kompetentinga šalis, ypač šeimos nariai. Taip atsitinka todėl, kad pacientas negali su tuo sutikti dėl savo sveikatos būklės, pavyzdžiui, pacientas yra visiškai be sąmonės arba visam laikui paralyžiuotas.

  • Nevalinga eutanazija

Nevalinga eutanazija – tai eutanazija, kai pacientas gali duoti sutikimą, bet nenori to daryti, nes to neprašė arba nenori mirti. Ši praktika gali būti vadinama žmogžudyste, nes ji prieštarauja paciento valiai.

  • Aktyvi eutanazija

Aktyvioji eutanazija – tai eutanazija, kai asmuo (sveikatos priežiūros specialistas) veikia tiesiogiai, kad nutrauktų paciento gyvybę, pavyzdžiui, tyčia skirdamas mirtiną raminamojo dozę.

  • Pasyvioji eutanazija

Pasyvioji eutanazija – tai eutanazija, kai sveikatos priežiūros specialistas netiesiogiai nutraukia paciento gyvybę. Paprastai tai pasiekiama sustabdant, sulaikant arba apribojant gydymą, kuris palaiko paciento gyvenimą. Be to, skiriant didesnes dozes nuskausminamųjų vaistų. Laikui bėgant šios dozės gali tapti toksiškos. [[Susijęs straipsnis]]

Kuriose šalyse eutanazija yra legali?

Savanoriška eutanazija daugelyje pasaulio šalių nėra įteisinta. Tokią praktiką leidžia tik Nyderlandai ir Belgija. Tuo tarpu priverstinė eutanazija niekur neįteisinta. Tačiau kai kurios šalys legalizuoja gydytojas padėjo nusižudyti (PAS) arba gydytojo padedama savižudybė. Tai daroma, kai pacientui diagnozuojama nepagydoma liga ir jis taip kenčia, kad prašo nutraukti savo gyvenimą. Tokiu atveju net pacientas kontroliuos, kada ir kaip miršta. Paprastai gydytojas skiria pacientui vaistų, kurie gali būti panaudoti jo gyvenimui nutraukti. Vaistą reikia vartoti pats, nesikišant iš kitų šalių. Ši praktika yra legali keliose JAV valstijose, tokiose kaip Oregonas, Vašingtonas, Kalifornija, Montana, Havajai ir kt. Be to, jis legalus Šveicarijoje, Vokietijoje ir Japonijoje. Tačiau kiekviena šalis tam turi skirtingus teisinius reikalavimus. Tuo tarpu pačioje Indonezijoje, formalioje juridinėje pozityviojoje Indonezijos teisėje, yra 2 eutanazijos formos: eutanazija, kuri atliekama paties paciento prašymu, ir eutanazija, kuri atliekama sąmoningai leidžiant pacientui tai daryti. Tai aiškiai reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 304 ir 344 straipsniai. Kalbant apie Baudžiamojo kodekso 344 straipsnį, jame aiškiai nurodyta: „Tas, kas atėmė gyvybę kitam asmeniui to asmens prašymu, kuris aiškiai išreikštas nuoširdžiai, gresia laisvės atėmimu iki dvylikos metų“. Tuo tarpu Baudžiamojo kodekso 304 straipsnyje nurodyta: „Tas, kas tyčia pastatė ar paliko asmenį vargo būsenoje, nors pagal jam taikomus įstatymus ar dėl jo sutikimo yra įpareigotas suteikti jam gyvybę, globą ar išlaikymą. tam asmeniui gresia maksimali dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė arba maksimali keturių tūkstančių penkių šimtų rupijų bauda“. Pradedant nuo dviejų straipsnių, daroma išvada, kad tyčinis nužudymas net ir jo paties prašymu vis tiek yra baudžiamas bausme kaltininkams. Todėl pozityviosios teisės kontekste Indonezijoje eutanazija laikoma uždrausta veiksmu.