Širdies garsas gali būti vienas iš gairių, leidžiančių nustatyti žmogaus širdies sveikatos būklę. Garsas gali būti aiškiai girdimas, kai gydytojas atlieka tyrimą stetoskopu. Širdies garsai sklinda iš širdies vožtuvų, kurie atsidaro ir užsidaro, kai kraujas teka per širdies kameras. Yra skirtumas tarp širdies garsų, kurie laikomi normaliais ir nenormaliais. Štai kaip atpažinti du širdies garsus.
Normalus širdies garsas
Širdies anatomija susideda iš keturių kamerų, būtent dešiniojo ir kairiojo prieširdžių viršuje ir dešiniojo bei kairiojo skilvelių apačioje. Be to, širdyje taip pat yra keturi vožtuvai, būtent mitralinis vožtuvas, trišakis vožtuvas, plaučių vožtuvas ir aortos vožtuvas, kurie užtikrina kraujo tekėjimą tinkama kryptimi. Įprastomis sąlygomis širdies garsas turi du ritmus, būtent pasikartojantį „lub-dup“ garsą. „Lub“ garsą sukuria vibracijos, kurias sukelia mitralinio ir trišakio vožtuvų uždarymas. Tai atsitinka, kai susitraukia du širdies skilveliai (kameros) ir pumpuoja kraują į aortą ir plaučių arterijas. Mitralinis ir trišakis širdies vožtuvai taip pat užsidaro, kad kraujas nepatektų atgal į širdies prieširdžius. Išsiurbus kraują, skilveliai atsipalaiduoja, kad gautų kraują iš prieširdžių. Plaučių ir aortos vožtuvai užsidaro ir sukelia vibracijas, dėl kurių širdies garsas „išleidžiamas“. Jei jūsų širdies garsas nėra „lub-dup“ arba yra papildomų garsų, gydytojas gali nurodyti atlikti papildomus tyrimus, kad nustatytų jūsų širdies būklę.Nenormalūs širdies garsai
Kai širdis turi problemų, gali atsirasti neįprastų garsų, todėl turite juos žinoti. Štai keletas nenormalių širdies garsų tipų, kurie gali atsirasti.Širdies ūžesys
šuolio ritmas
Trintis
širdies paspaudimas
Nenormalių širdies garsų valdymas
Gali prireikti echokardiografijos arba kompiuterinės tomografijos, kad būtų galima pažvelgti į kraujotaką ir širdies anatomiją, kad būtų nustatytos problemos, sukeliančios nenormalų širdies garsą. Kita vertus, širdies sveikata turi būti palaikoma laikantis sveikos gyvensenos, pavyzdžiui:- Reguliariai mankštinkitės bent 30 minučių kiekvieną dieną. Pabandykite važiuoti dviračiu, plaukti, vaikščioti ar važiuoti dviračiu.
- Valgykite daug skaidulų turinčio maisto, pavyzdžiui, daržovių, vaisių ir nesmulkintų grūdų, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką.
- Nustokite rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes jie gali sukelti širdies problemų.
- Laikykite savo svorį normos ribose. Antsvoris ar nutukimas gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis.