Šizoidas, asmenybės sutrikimas, sukeliantis nesugebėjimą bendrauti

Šizoidas yra asmenybės sutrikimas, kai sergantysis patiria nesugebėjimą užmegzti socialinių santykių. Žmonės, turintys šį sutrikimą, nuolat vengia bendrauti su kitais ir nenoriai dalyvauja socialinėje veikloje. Vienas tyrimas parodė, kad šizoidinis sutrikimas yra mažesnis nei 1 proc. Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, turi ribotą emocinę išraišką. Socialinio bendravimo trūkumas taip pat gali sutrikdyti sergančiųjų gyvenimą.

Šizoidinio sutrikimo simptomai

Šizoidinis sutrikimas paprastai prasideda ankstyvame pilnametystėje, tačiau kai kurie požymiai gali būti pastebėti vaikystėje. Šizoidinį asmenybės sutrikimą turintis asmuo gali parodyti šias savybes:

• Geriau būti vienam
• Pasirinkite užsiimti veikla vienas
• Nenori ar nesimėgauja artimų santykių
• Lyg nesijaustų linksma
• Sunku reikšti emocijas ir tinkamai reaguoti į situacijas
• Atrodo, kad neturi humoro jausmo
• Abejingas ar šaltas kitiems
• Atrodo, kad trūksta motyvacijos ir tikslo
• Nereaguoja į kitų pagyrimus ar kritiškus komentarus
• Dažnai nesusituokę
• Nesidomi seksualiniai santykiai
• Neturi artimų draugų
• Dažnai svajoja.

Priešingai nei šizotipinis sutrikimas ir šizofrenija, šizoidinis sutrikimas nepatiria paranojos, haliucinacijų ir neturi keistų kalbos modelių, todėl kalbant jis vis tiek turi prasmę. Žmonės, turintys šį asmenybės sutrikimą, taip pat gali geriau atlikti darbus, kuriuose jiems reikia dirbti vieniems. Tačiau dėl šizoidinio sutrikimo sergantiesiems gali būti sunku gerai veikti mokykloje, darbe, socialinėje ar kitose srityse, kuriose reikalinga socialinė sąveika.

Šizoidinio sutrikimo priežastys

Tiksli šizoidinio asmenybės sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau genetinių ir aplinkos veiksnių derinys, ypač ankstyvoje vaikystėje, gali turėti įtakos sutrikimo vystymuisi. Veiksniai, galintys padidinti asmens riziką susirgti šizoidiniu sutrikimu, būtent:

• Vienas iš tėvų ar giminaičių turi šizoidinį, šizotipinį ar šizofreninį asmenybės sutrikimą.
• Tėvai, kurie yra šalti, nedėmesingi arba nereaguoja į savo vaiko emocinius poreikius.
• Niūri vaikystė, kurioje nebuvo nei šilumos, nei emocijų.

Jei šizoidinis sutrikimas nėra gydomas nedelsiant, žmonėms, sergantiems šizoidiniu sutrikimu, gali išsivystyti kiti asmenybės sutrikimai, didelė depresija ar nerimo sutrikimai, kurie gali pabloginti jų gyvenimą. Todėl nedvejodami kreipkitės į psichologą ar psichiatrą, kad galėtumėte nedelsiant gauti tinkamą gydymą. [[Susijęs straipsnis]]

Kaip susidoroti su šizoidiniu sutrikimu

Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, dažnai nesikreipia į gydymą dėl savo socialinės izoliacijos. Jam ar jai taip pat gali kilti sunkumų plėtojant sąveiką su terapeutu. Tuo tarpu šizoidinio sutrikimo gydymas gali turėti teigiamos įtakos sergančiojo gyvenimo kokybei. Šizofrenijai gydyti dažniausiai naudojamos gydymo galimybės:

• Psichoterapija

Psichoterapijoje žmonės, turintys šizoidinį sutrikimą, susitiks su terapeutu ir kalbės apie savo emocinio ir socialinio atsivėrimo sunkumus. Kognityvinės elgesio terapijos taip pat gali prireikti norint pakeisti įsitikinimus ir elgesį, kurie ilgą laiką buvo jums problema. Terapeutas visada išklausys ir nukreips asmenį, sergantį šizoidiniu sutrikimu, per daug nespaudžiant savęs, kad jis galėtų patogiai jį sekti.

• Grupinė terapija

Grupinė terapija leidžia žmonėms, sergantiems šizofrenija, bendrauti su kitais, kurie taip pat praktikuoja naujus tarpasmeninius įgūdžius. Be to, ši terapija gali padėti žmonėms, turintiems šizoidinį sutrikimą, pagerinti socialinius įgūdžius.

• Narkotikai

Nors nėra specialių vaistų šizoidiniam asmenybės sutrikimui gydyti, tam tikri vaistai gali padėti esant bet kokioms nerimo ar depresijos problemoms, kurios gali atsirasti. Be to, labai reikalinga ir šeimos parama, kad sergančiojo šizoidine būklė iš karto išsispręstų. Tinkamai gydant šizoidinį sutrikimą galima kontroliuoti, kad sergančiojo gyvenimas taptų geresnis.